Ray Smithas: „Šiandien nesvarbu, kokį išsilavinimą esi įgijęs prieš keliolika metų“

JAV Organizacinės lyderystės mokslų daktaras Ray‘us Smithas dėsto JAV Belhaven bei Čekijos Anglo-American universitetuose ir yra visai nepanašus į tipinius lyderystės mokytojus. Jis ne iš tų, kurie kalbėtų tūkstantinėms minioms, o lyderystės mokymus traktuoja kaip nuoseklų, ilgalaikį ir nenutrūkstamą mokymo procesą. Profesorius yra gana dažnas svečias Lietuvoje, šiuo metu yra MRU MBA Magistrantūros programos direktorius. Kalbamės su R. Smithu ne tik apie MBA magistrantūros programą, bet ir požiūrį į šiuolaikinę lyderystę.
MRU nuotr./Mykolo Riomerio universitetas
MRU nuotr./Mykolo Riomerio universitetas

Gerbiamas mokslų daktare, kuo išskirtinė MRU MBA Magistrantūros programa?

– Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame verslas yra labai dinamiškas ir neturi sienų. Kompanijoms, ypač mažoms ir vidutinėms, reikia sugebėti pritapti prie naujų sąlygų ir įveikti iškilusius iššūkius. Pastebėjau kad Europoje daug žmonių turi gilų supratimą kurioje nors vienoje specifinėje srityje, bet paklausus, tarkim, apie rinkodarą, jie atvirai sako, kad šios srities neišmano.

Tikri lyderiai yra ugdomi ir ilgalaikiai rezultatai šioje srityje pasiekiami tikrai ne trumpų kūrybinių dirbtuvių ar seminarų metu, o organizacijų vadovai savo ruožtu turi apsišarvuoti kantrybe ir suprasti, jog lyderystės mokymasis – ilgai trunkantis procesas, apimantis įvairias žinias ir kompetencijas

Ši magistrantūros programa suteikia pamatines įvairių sričių – teisės, vadybos, finansų, rinkodaros praktines kompetencijas. Šiandien nesvarbu, kokį išsilavinimą esi įgijęs prieš keliolika metų. Gydytojai vadovauja ligoninėms, ir tai nėra blogai, tačiau jie tampa administratoriais, kuriems reikalingos ir verslo administravimo žinios.

MRU nuotr./Ray Smith paskaita
MRU nuotr./Ray Smith paskaita

Studijų programoje programoje dalykai, sudėlioti taip, kad apimtų būtinas sritis aukštesnio ir aukščiausio lygio vadovams: marketingo, žmogiškųjų išteklių, strateginio inovacijų valdymo, lyderystės ir kitos.

Studijos šioje magistrantūros programoje užbaigiamos ne individualiu baigiamuoju darbu, o komandiniu dalyvavimu simuliaciniame verslo projekte. Jo metu konkuruodami su kitų universitetų komandomis, magistrantai gali patikrinti įgytas marketingo, finansų, žmogiškųjų išteklių, apskaitos, darbo komandoje kompetencijas. Kaip tik dabar tokiame projekte dalyvauja ir MRU MBA komanda – šiuo metu ji yra tarp dešimties geriausių. Vadinasi, programa tikrai naudinga.

– Jūsų sritis – organizacinė lyderystė. Kokios yra visuomenėje vyraujančios klaidos, susijusios tiek su pačia lyderystės samprata, tiek su lyderystės mokymais?

– Daugelis tikisi greito rezultato ir ieško tos stebuklingos piliulės, kurios dėka staiga išsispręstų visos jų problemos. Deja, tai neįmanoma, nes lyderystei ugdyti reikia laiko. Lyderystės mokytojai turėtų akcentuoti, kad tikri lyderiai yra ugdomi ir ilgalaikiai rezultatai šioje srityje pasiekiami tikrai ne trumpų kūrybinių dirbtuvių ar seminarų metu, o organizacijų vadovai savo ruožtu turi apsišarvuoti kantrybe ir suprasti, jog lyderystės mokymasis – ilgai trunkantis procesas, apimantis įvairias žinias ir kompetencijas.

Kokie yra esminiai skirtumai tarp vadovo ir lyderio?

– Vadovų pareiga yra užtikrinti stabilumą savo padalinyje arba organizacijoje. Didžiausią dėmesį jie skiria finansiniams veiklos rodikliams, bei procesų, reikalingų šiems rodikliams pasiekti trumpuoju periodu, sklandžiam įgyvendinimui. Tuo tarpu, lyderiai orientuojasi į ilgalaikes organizacijos augimo perspektyvas, turi platesnį verslo matymo horizontą ir nebijo prisiimti nestandartinių idėjų, su jomis susijusių pokyčių įgyvendinimo rizikos.

Šiuo metu tiek daug kalbama apie lyderystę, yra daug jų mokymų, gali pasirodyti, kad ši tema išsisėmė. Kokia būtų Jūsų nuomonė?

– Manau, kad į lyderystės įgūdžių ugdymą yra ir bus svarbu investuoti, tačiau investicijos turėtų būti traktuojamos kaip ilgalaikės, nesitikint staigaus rezultato. Tai netrumpas procesas, tad būtų sunku tikėtis kokių nors rezultatų iš savaitgalio trukmės kursų.

Šiandien dauguma lyderystės mokymų yra trumpi, pramoginio pobūdžio renginiai. Aš manau, jog tai ne vienkartinis renginys, o tęstinis procesas. Juk ir pati lyderystė yra ne statiškas, o dinamiškas reiškinys, tad ir mokymasis turi vykti kaip nuoseklus procesas.

Kodėl svarbu, kad organizacijos investuotų ir į žemesnės grandies, dažnai dar tik pradedančių jaunų vadovų lyderystės įgūdžių ugdymą?

– Lyderystės mokymai turėtų vykti visuose organizacijos lygmenyse, kadangi šiandieniniai vidutinės grandies vadovai rytoj gali būti realūs pretendentai į aukščiausių vadovų pozicijas. Be to, lyderiai dažnai atsiskleidžia organizacijai esant krizinėje situacijoje, todėl labai svarbu, kad kiekviename lygmenyje ne tik egzistuotų atitinkami lyderystės gebėjimai, bet ir kiekvieno lygmens lyderių elgesys būtų sinchronizuotas tai krizei įveikti.

– Dėkoju už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų