Šias pataisas Seimas priėmė praėjusių metų birželį. Siūlymo iniciatoriai Mykolas Majauskas ir Simonas Gentvilas tuo metu tvirtino, kad taip siekiama stiprinti darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas vylėsi, kad pokytis prisidės prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo, užtikrins darbuotojų socialines garantijas.
15min domėjosi, kaip verslininkai pasiruošė naujajai tvarkai ir kokius sunkumus prognozuoja.
Įplaukos per korteles sudaro iki 10 proc. pajamų
Jurbarke 3 parduotuves turintis verslininkas Gintaris Stoškus 15min pasakojo, kad jo įmonėje įplaukos, gautos per mokėjimo kortelių skaitytuvus, sudaro vos 6-8 proc., tad akivaizdu, kad šių pinigų neužteks išmokėti darbuotojų atlyginimams – dalį grynųjų teks įnešti į banką.
Verslininko teigimu, jo darbuotojai bankuose turi sąskaitas, bet problema ta, jog už pinigų įnešimą reikės mokėti. Be to, sunkumų kelia ir tai, kad iki banko kai kuriais atvejais gali tekti nuvažiuoti ne tokį ir trumpą kelią.
„Jeigu pažiūrėtumėte, kaip Jurbarkas išsidėstęs – nuo Jurbarko miesto iki galutinio taško Juodaičių kaimo yra 70 kilometrų. Taigi to smulkaus verslo, nebūtinai parduotuvės, savininkas, turės važiuoti apie 70 kilometrų, kad galėtų į banką įnešti pinigų ir darbuotojui pervesti atlyginimą. Tai yra patyčios iš verslo“, – 15min skundėsi G.Stoškus.
Pasak pašnekovo, 30 proc. apyvartos sudaro monetos, kurių inkasavimas taip pat sukelia problemų.
„Stengiamės jas vienu ar kitu būdu realizuoti, kažkur atiduoti, bet tai didelė problema. Galima sudaryti sutartis su įvairiomis inkasavimo bendrovėmis, bet tada vėl reikia mokėti. Kiek čia galima mokėti? Jau ir taip yra pakilusios energijos kainos, minimalus mėnesio atlyginimas“, – pyko verslininkas.
Jis įžvelgė, kad reikalavimas atlyginimus mokėti grynaisiais darys įtaką ir nelygiai konkurencijai – pavyzdžiui, jei žmogus nori išsigryninti pinigų didesniame prekybos centre, ten pat ir apsipirks.
Neparuošta infrastruktūra
Kalbinti pašnekovai sutartinai tvirtino, kad rajonuose be grynųjų pinigų išsiversti sunku, o dalis žmonių net neturi banko sąskaitos.
„Rajonuose nei tu pieno nusipirksi pas kaimyną su kortele, nei arklio pasisamdysi. Ten turi turėti grynųjų pinigų ir niekas su kortelėmis nežaidžia. Kur tą kortelę dėti – arkliui per dantis pertrauksi? Vaikai važiuoja į mokyklą autobusu, jiems taip pat reikia duoti grynųjų. Gal mainai prasidės, aš taip įsivaizduoju“, – ironizavo Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos generalinė direktorė Nijolė Uinskienė.
Tokią problemą įžvelgė ir Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, pastebėjusi, kad nuėjęs į parduotuvę žmogus nepasiims prekių „į skolą“.
Ji neliko sužavėta ir planais plėsti bankomatų tinklą. 2021 m. pabaigoje Lietuvos bankų asociacija pranešė, kad iki 2022-ųjų liepos planuojama pastatyti 100 naujų bankomatų. Tikslus vietų sąrašas bus paskelbtas tiekėjui atlikus infrastruktūros plėtros galimybių vertinimą.
Tačiau D.Matukienė tikino, kad šis skaičius nepakankamas.
„Visi šitie žingsniai padaryti nesukūrus infrastruktūros – kažkada atsidarys 100 bankomatų regionuose, bet kiek pas mus yra tokių miestelių, kur nėra jokio aparato“, – dėstė verslo atstovė.
Šiuo metu šalyje veikia 1 044 bankomatų, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 000 taškų.
Šiemet birželį memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 kilometrų atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 kilometrų atstumu.
Nepagalvota apie įsiskolinusius gyventojus?
D.Matukienė taip pat tvirtino, kad naujoji tvarka neatsižvelgia į žmones, turinčius įsiskolinimų, kuriems tokie sprendimai sukels problemų.
„Didelė dauguma regionuose gyvenančių žmonių turi problemų su antstoliais. Yra tokių, kurie jų turi ne su vienu, o penkiais antstoliais ir jam iš kiekvieno atskaičiuoja pinigus. Sąskaitos bus užblokuotos ir žmogus išvis nieko negaus. Tai bent padarykite taip, kad pinigus atskaičiuotų vienas antstolis. Tvarkai nepasiruošta, neapgalvota. Čia problema yra ne verslui. Problema yra žmonėms“, – tvirtino D.Matukienė.
Smulkiojo verslo atstovai skeptiškai vertino ir argumentą, kad naujoji tvarka esą sumažins šešėlio mastą Lietuvoje. Kaip nurodė D.Matukienė, abu atsiskaitymo su darbuotojais būdai – tiek per kasos pajamų orderį, tiek per banką – yra legalūs.
Tuo metu N.Uinskienė pyko, kad į grynuosius pinigus „žiūrima kaip į nuodą.“
„Parodykite bent vieną pasaulio valstybę, kuri tokią nesąmonę įsivedė, kur nėra grynųjų. Staiga grynieji pinigai yra nuodas“, – tvirtino pašnekovė.
Vežėjai: dalyje šalių grynųjų pinigų turėti būtina
Kalbinti logistikos sektoriaus atstovai sakė pokyčio itin nesureikšminantys, nes dauguma įmonių jau seniai moka atlyginimus į korteles, tačiau yra tokių šalių – pavyzdžiui, Rumunija, Bulgarija, Rusija, kurių pasieniuose galima atsiskaityti tik grynaisiais, o tai apsunkina darbą vairuotojams.
„Net už degalus kai kuriose šalyse mokama grynaisiais. Kai kuriais atvejais grynųjų turėti tikrai yra būtina. Bet, pavyzdžiui, Europoje visur galima atsiskaityti kortele. Kai kur, pavyzdžiui, Lenkijoje taip yra net patogiau, nes nereikia vežtis zlotų“, – skirtingus aspektus įvardijo Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.
Tačiau jis sutiko, kad atlyginimų mokėjimas grynaisiais trečiųjų šalių darbuotojams yra problema – jiems Lietuvos bankai taiko didelius įkainius už sąskaitų atidarymą.
„Trečiųjų šalių darbuotojų Lietuvos transporto įmonėse yra nemažai, priklauso nuo kokios šalies. Darbuotojai iš Azijos šalių tikrai pageidautų grynųjų pinigų“, – nurodė pašnekovas.
Kėdainiuose įsikūrusios krovinių pervežimu užsiimančios įmonės „Transmaksa“ vadovas Gediminas Usonis taip pat tikino, kad darbuotojams jau ir iki šiol mokėjo atlyginimus pavedimu. Tačiau jis sutiko, kad užsienio valstybėje turėti grynųjų praverčia.
„Lietuvis yra toks žmogus, kuris prisitaikys, bet sunkumų kyla. Mūsų vilkikai važinėja į Latviją, Estiją, būna, kad ir degalų reikia užsipilti. Tai yra svarbus dalykas“, – kalbėjo G.Usonis.
10 darbuotojų turinčios įmonės vadovas tikino, kad Kėdainiuose, kur veikia jo verslas, bankomatų „yra, bet nepakankamai“, jis vylėsi, kad jų atsiras daugiau.
N.Uinskienė antrino jiems, tvirtindama, kad kelyje pasitaiko įvairių situacijų, galimi bankų trikdžiai, tad su savimi turėti pinigų yra gyvybiškai svarbu.
„Užsiblokavo kortelė, įvyko kokia nors klaida arba, neduok Dieve, antstoliai užblokavo. Ir ką tada daryti?“, – klausimus kėlė ji.
Dalis darbo ginčų – dėl atlyginimo mokėjimo grynaisiais
Problemą dėl atlyginimo mokėjimo grynaisiais rodo ir statistika. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 metais 72 proc. darbo ginčų įvyko dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, o 40 proc. iš jų – dėl išmokėjimo grynaisiais.
„Dažniausiai kreipėsi užsieniečiai, dirbantys transporto sektoriuje. O tokių jų skundų palyginti su 2019 metais skaičius padvigubėjo. Nagrinėti tokius skundus sunku, nes trūksta įrodymų, ypač kai dėl darbo užmokesčio žodžiu sutarta vienaip, o raštu jau kitaip“, – anksčiau sakė ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gyrė sprendimą apriboti grynųjų naudojimą darbo santykiuose – pasak jos, darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, kurie yra patys „problemiškiausi šešėlio atžvilgiu“.
„Darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais apsunkina ir įrodinėjimo procesą darbuotojui, kilus ginčui dėl priklausančio darbo užmokesčio nesumokėjimo“, – anksčiau tvirtino profsąjungų atstovai.