Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dėl Kinijos taikomų ribojimų šalies ūkio augimas 2022 metais galėtų mažėti nuo 0,1 iki 0,5 procentinio punkto, tačiau dalį praradimų galėtų kompensuoti Taivano investicijos.
Vietoj Lietuvos pasirinko Latviją
Didžiausio durpių substratų gamintojo Lietuvoje „Klasmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas pasakojo, kad įmonė dirba beveik su visu pasauliu, eksportuoja į 70 pasaulio šalių, o Kinijos rinka įmonei yra svarbi.
Lietuvoje buvome suplanavę plėtrą, bet dabar planuojame tai daryti Latvijoje
„Dabar plėtrai Lietuvoje – vienareikšmiškai ne. Mūsų įmonei iš Lietuvos Kinija sudarė apie 15 proc. pardavimų. Tikrai nenorime to atsisakyti, tad gausime iškelti tą dalį produkcijos į kitas ES šalis. Mūsų bendrovė dirba ir Vokietijoje, Olandijoje, turime gamybines bazes Belgijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje buvome suplanavę tam tikrą plėtrą, bet dabar planuojame tai daryti Latvijoje“, – 15min pasakojo K.Kaminskas.
Jo teigimu, bendrovės antrinės įmonės turi gamyklas 5–6 šalyse, tad „dalį gamybos galima perkelti kad ir šiandien.“ Tiesa, tai reikš didesnius kaštus, brangesnę logistiką, papildomą administravimą, bet papildomai statyti nieko šiuo metu nereikės.
Apskritai verslininkas sakė tikėjęsis, kad santykiai su Kinija normalizuosis ir deeskaluosis, tačiau dabar suprato, kad niekas nepasikeis.
„Dabar iš paskutinių pranešimų spaudoje suprantu, kad tas sprendimas yra toks, koks yra, turime žiūrėti į ateitį ir pirmiausia dėti pastangas, kad sumažintume nuostolius“, – nurodė K.Kaminskas.
SKAITYKITE PLAČIAU: Aukštųjų technologijų įmonės vadovas: „Mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos
Kalbėdamas apie Kinijoje užstrigusius krovinius, jis įvardijo, kad dalis jų buvo nukreipti į Azijos šalis – Tailandą, Japoniją bei Taivaną. Pastarajame įmonė turi partnerį, kuriam padedant bandys realizuoti produkciją šiame krašte. Visgi jis pastebėjo, kad ši rinka nėra pakankamai išvystyta, nes Taivanas pats mažai augina maisto produktų, o ir gyventojų skaičius žymiai mažesnis nei Kinijoje.
Ieško teritorijos, kur galėtų kurtis
Panašius planus įvardijo ir „Neaustinių medžiagų fabriko“, Lietuvoje turinčio apie 2600 darbuotojų, vadovas Stanislovas Grušas. Ši įmonių grupė gamina antklodes, pagalves, čiužinius, minkštus baldus, šviestuvus ir kitus elektronikos prietaisus ir panašiai.
Mes ieškome galimybių, kur perkelti dalį gamybos
Ieškoti, kur plėstis už Lietuvos ribų, įmonę paskatino Kinijos spaudimas Europos partneriams – pastarieji pasakė, kad įmonės produkcijos nebepirks.
„Mes ieškome galimybių, kur perkelti dalį gamybos. Negaliu atskleisti, nei kokios įmonės, nei ką, bet tokių sprendimų ieškome”, – nurodė S.Grušas.
Svarstoma dalį veiklos kelti į kaimynines šalis – Latviją arba Lenkiją.
„Dabar žiūrime vietas, kur galime dalį veiklos perkraustyti. Kaip jau bus, taip jau bus, bet tikrai norime veikti kitoje Europos Sąjungos šalyje, kadangi Lietuva vienintelė iš 27 Europos šalių turi jau nebe globalią rinką. Turime globalias laisves, judėjimo laisvę, bet mes ekonomiškai esame apriboti“, – samprotavo verslininkas.
Mes pinigų turime ir pasiskolinti šiuo metu galime nebrangiai. Bet mums reikia globalios rinkos.
Įmonė dirba su 48 šalimis, tarp jų – Vokietija, Olandija, Belgija, bet svarbiausios yra Šiaurės Europos šalys – Norvegija, Suomija ir panašios.
Verslas: „Mums reikia globalios rinkos“
Verslas rezervuotai pasisako ir apie valstybės planuojamą paramą nuo Kinijos neoficialių sankcijų nukentėjusiam verslui. S.Grušas tvirtino, kad pagrindinė pagalba būtų globali rinka, kurią Lietuva jau prarado.
„Mes pinigų turime ir pasiskolinti šiuo metu galime nebrangiai. Bet mums reikia globalios rinkos. Pagrindinė pagalba yra globali rinka, kurią praradome“, – įvardijo pašnekovas.
Tuo metu K.Kaminskas įvardijo, kad iki šiol verslas galvojo, jog santykiai normalizuosis, o apie pagalbą nesvarstė.
„Verslo supratimas yra toks, kad verslą reikia mokėti daryti be papildomos pagalbos. Atsiperkamumas skaičiuojamas be papildomos pagalbos, be papildomų paramų. Tai čia pagrindinis dalykas. Mes galvojome apie tai, kad normalizuotųsi santykiai ir mes galėtume toliau vykdyti eksportą. (...) Kadangi tokią situaciją sukėlė politiniai sprendimai, jei Vyriausybė norės suteikti pagalbą, žinoma, mes tikrai tai sveikintume ir ja pasinaudotume“, – nurodė jis.
Konfliktas su Pekinu
Kinija prieš Lietuvą jau kurį laiką taiko diplomatinio ir ekonominio spaudimo priemones. Pekino pyktį sukėlė Lietuvos sprendimas Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybę, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad ji nepažeidė tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Kinija tvirtina, kad toks sprendimas prieštarauja „vienos Kinijos principui.“
Tokia situacija kelia sunkumų Lietuvos verslui – mūsų šalies įmonės negauna reikalingų komponentų iš Kinijos, o Kinija nepriima gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.
Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras 15min jau anksčiau atskleidė, kad bendrovė dėl politinių rizikų svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje kurti naują gamybos liniją ir plėtrą vykdyti nebe Lietuvoje, o kitoje ES šalyje.
„Formaliai mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos. Vadinasi, mes turime fokusuotis į ateitį, vystyti savo plėtrą kitose valstybėse“, – sakė K.Vizbaras.
Tiesa, versle yra ir kitokių nuomonių. Technologojų įmonės „Teltonikos“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys interviu Eltai sakė, kad bendrovė yra suplanavusi 3,7 milijardo eurų investicijas per 10 metų ir to plano laikosi.
Taivanas bando tiesti paramos ranką. Jis paskelbė apie 200 mln. dolerių investicinį fondą ir 1 mlrd. dolerių paskolų fondą.
Suburta ir darbo grupė, kuri įvertins Lietuvos galimybes ir pasiūlys strategiją, kaip mūsų šalyje plėtoti puslaidininkių pramonę.
