„Po truputį aiškėja tamsios RC paslaptys. Panašu, kad yra įžūli schema, kaip saujelė išrinktųjų įmonių gaudavo iš RC nepagrįstas nuolaidas ir tuos pačius RC duomenis perpardavinėdavo jau brangiau. Iki 4,5 karto kainų buvo skirtumas“, – spaudos konferencijoje teigė R.Masiulis.
Anot jo, pagal Vyriausybės nutarimą RC privalėjo duomenis visiems pirkėjams pardavinėti po 27 centus, tačiau išskirtiniai tarpininkai, 3-4 įmonės, duomenis galėjo įsigyti po 6 centus ir juos perpardavinėti.
„Panašu valstybė negaudavo reikšmingų pinigų sumų. Maža to, kad tiesiog buvo nevykdomas Vyriausybės nutarimas, kokia duomenų kaina turi būti. Be to, dar buvo įvesti tarpininkai, kurie iš to lobdavo. To daugiau nebus“, – teigė R.Masiulis, pažymėjęs, kad naujasis RC vadovas „laiko veltui negaišo“.
Pirminiais duomenimis, išskirtines sąlygas turinčios įmonės iš Registrų centro galėjo paimti duomenų už 200 mln. eurų (skaičiuojant Vyriausybės patvirtintais įkainiais), valstybei sumokėjo tik apie 300 tūkst. eurų.
„Išskirtinėmis sąlygomis sutartys buvo sudarytos 4,5 karto mažesnėmis kainomis“, – patvirtino S.Urbanavičius.
Anot jo, už 6 centus tarpininkai perimdavo RC klientus, kadangi galėjo pasiūlyti mažesnes kainas. Išanalizavus sutartis nebuvo rasta jokio teisinio pagrindimo, už ką išskirtiniai tarpininkai gavo nuolaidas.
Atliks auditą, stabdomos sutartys
Registrų centre dėl šios situacijos bus atliekamas auditas, kad būtų įvertinta tiksli galima žala ir nustatyti visi galimi piktnaudžiavimo atvejai.
Audito metu taip pat bus tikrinamos sutartys, kurios toms pačioms įmonėms už simbolinį 36 tūkstančių eurų metinį abonentinį mokestį suteikė neribotą prieigą prie tam tikrų Registrų centro tvarkomų duomenų registrų.
Audito metu bus aiškinamasi, ar apskritai teisėtai buvo disponuojama duomenimis. Turima pagrįstų įtarimų, kad iš Registrų centro gautus duomenis tretiems vartotojams šios įmonės galimai perparduodavo neteisėtai.
„Šiandien mes tiesiog stabdome tokias sutartis, informavome ūkio subjektus, kad sutartys bus visos keičiamos. Kalbėti reikėtų ne tik apie įkainius, bet apie duomenų kiekį. Įvertinus galimai paimtus duomenis, ir sumokėtus abonentinius, ar metinius mokesčius, valstybė galimai suteikė, arba galėjo būti paimta duomenų už šimtus milijonų eurų, kuomet valstybės įmonei buvo sumokėta sutartiniais mažais įkainiais tik keli šimtai tūkstančių eurų“, – apgailestavo S.Urbanavičius.
Jis neatskleidė, kokios įmonės tapo „išskirtiniais tarpininkais“, tačiau patikino, kad jos naudojosi juridinių asmenų registru, gyventojų, hipotekos, turto arešto aktų ir kitais registrais. Auditas, anot jo, atskleis, kokiais dar duomenimis tarpininkai galėjo naudotis.
Susisiekimo ministras akcentavo, kad išaiškinta veikla yra tik už trejų metų laikotarpį – 2016 – 2018 metais.
„Kas buvo prieš tai – dar turi būti ištirta, ir, tikėtina, kad dar bus įdomių dalykų, kaip kuriamos schemos“, – žadėjo R.Masiulis.
Anksčiau jau skelbta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusio ir esamų „Registrų centro“ (RC) darbuotojų elgesio organizuojant viešuosius pirkimus. Pats RC kreipėsi prašydamas išaiškinti, ar nuslėptos sąsajos su kitomis organizacijomis nelėmė viešųjų ir privačių interesų konfliktų.
