Vasarį pristatytose išvadose teigiama, kad įmonės pelningumas nesiekia 1 proc., o tam įtakos turi informacinių sistemų išlaikymo, darbo užmokesčio sąnaudos ir nedideli paslaugų įkainiai.
BNS gautoje audito santrumpoje nurodoma, kad Registrų centras ne iki galo įvykdo savo investicinius planus ir juos dažniausiai viršija. Darbo užmokesčio sąnaudos yra per aukštos, nes įmonėje dirba per daug darbuotojų. Be to, įmonės biudžeto sudarymas turėtų būti pertvarkomas iš esmės, nes dabar orientuojamasi į planavimą ir neatsispindi biudžeto reikalavimai. Biudžete taip pat nėra aiškus ryšys tarp įmonės einamųjų ir strateginių tikslų.
Teisingumo ministerija apie atliktą Registrų centro auditą užsiminė vasario 10 dieną išplatintame pranešime spaudai. Jame teisingumo ministrė Milda Vainiūtė teigė, jog auditas atskleidė problemines įmonės vietas.
„Registrų centras, kaupiantis ir sisteminantis duomenis apie gyventojus, įmones, nekilnojamąjį turtą yra itin svarbus valstybės gyvenime. Audito išvadose yra išsakyta kritinių pastabų dėl įmonės struktūros, veiklos planavimo, personalo politikos, investicijų pagrįstumo.
Įgyvendindami būtinas pertvarkas sieksime, kad centro veikla turėtų aiškią strateginę kryptį, kaip lanksčiai reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, racionaliai panaudoti investicijas ir vidinius resursus, garantuoti registrų duomenų saugumą“, – tuomet sakė ministrė.
Auditoriai pastebėjo, kad Registrų centras nėra suformulavęs kiekybinės nuosavybės ar turto grąžos rodiklių, o valdyba nėra nustačiusi dividendų mokėjimo politikos. Taip pat pastebėta, kad nėra aiškiai numatyta, kuris bendrovės padalinys yra atsakingas už nekilnojamo turto (NT) eksploataciją, todėl NT valdymo funkcija nevykdoma. Įmonė taip pat nerengia metinių veiklos ir tikslų įgyvendinimo priemonių planų.
Auditoriai pažymėjo, kad Registrų centre nėra išgrynintos bendrosios ir specialiosios padalinių funkcijos, todėl direktoriaus pavaduotojai vadovauja padaliniams, kurie atlieka tiek bendrąsias, tiek specialiąsias funkcijas. Pati įmonės struktūra yra suskirstyta į daug nedidelių padalinių, o tai padidina vadovaujančių darbuotojų skaičių. Registrų centre iš 63 padalinių 22 yra nedideli.
Be to, ne visais atvejais yra aiškūs direktoriaus ir jo darbuotojų pavaldumo ryšiai, nes dabar Registrų centro direktoriui tiesiogiai pavaldūs iš viso yra 27 padaliniai. Visa tai sukuria neefektyvią organizacinę struktūrą, kuri galimai lemia didesnio darbuotojų skaičiaus reikalingumą.
Audris Kutrevičius BNS sakė, kad įmonės veiklos ataskaita yra nevieša dėl joje esančių komercinių paslapčių.
Auditą atliko audito ir mokesčių konsultavimo įmonė KPMG bei konsultacijų bendrovė „OVC Consulting“.
Teisingumo ministerijos, kuriai priklauso Registrų centras, Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius BNS sakė, kad įmonės veiklos ataskaita yra nevieša dėl joje esančių komercinių paslapčių.
„Ji nėra vieša ir nebus viešinama. Ten yra pakankamai komercinių paslapčių ir buvo nuspręsta šios išvados neviešinti“, – kalbėjo A.Kutrevičius.
Pirmadienį Teisingumo ministerija pranešė, jog beveik 20 metų Registrų centrui vadovavęs Kęstutis Sabaliauskas panoro trauktis iš vadovo pareigų. Teisingumo ministrė M.Vainiutė BNS nekomentavo, dėl kokių priežasčių K.Sabaliauskas nusprendė trauktis iš pareigų. Pats K.Sabaliauskas irgi nekomentavo savo sprendimo.
K.Sabaliauskas Registrų centrui vadovavo nuo 1997 metų.
Registrų centras per tris praėjusių metų ketvirčius gavo 26,476 mln. eurų pajamų – 21,7 proc. daugia nei 2015 metų sausį-rugsėjį, kai įmonės pajamos buvo 21,749 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas per tris praėjusių metų padidėjo 3,7 proc. iki 524 tūkst. eurų.
100 proc. Registrų centro akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Teisingumo ministerija.
