Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, maitinimo sektoriuje dirba apie 30 tūkst. žmonių ir 2600 įmonių, dauguma jų yra smulkaus dydžio, šeimos verslai, kurie neturi galimybių sukaupti atsargų krizei.
Ragina sekti kitų šalių pavyzdžiu
„Buvo žadėta sumažinti PVM, liko dvi savaitės iki balsavimo ir dabar tyla, niekas nieko nebedaro. Buvo kalbėta su Vyriausybe, su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku, kad bus mažinamas ir net premjerė pripažino, kad tai būtų kaip tiesioginė subsidija verslui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Ji pastebėjo, kad atlyginimai kyla kiekvienais metais, o minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas šiame sektoriuje yra itin jautrus.
„Mes negalime konkuruoti su kitomis šalimis, mokesčiai, PVM didžiausi, kai kuo tarpu Europos Sąjungoje 21 šalis yra sumažinusi PVM“, – dėstė E.Šiškauskienė.
Kainos smarkiai nemažėtų
Pasak E.Šiškauskienės, darbo našumas nekyla taip sparčiai, kaip MMA.
„Našumas taip nekyla, kaip MMA, o turi kilti ir našumas, ir alga lygiagrečiai. PVM sumažinimas leistų akumuliuotas lėšas panaudoti kaip niekada svarbiam atlyginimui augimui ir susikaupusioms skoloms apmokėti“, – sakė asociacijos prezidentė.
Ji nurodė, kad ženklaus kainų sumažinimo tikėtis neverta.
„Kainų sumažėjimas būtų nedidelis, viskas eitų atlyginimams“, – sakė E.Šiškauskienė.
Asociacijos teigimu, nors karantinas švelnėja, viešojo maitinimo įstaigoms vis dar neleidžiama dirbti pilnu pajėgumu, o visuomenė vis dar vengia socializacijos.
„Taip atrodo visiems, kad restoranai dirba, leista veikla ir valdininkai supranta, kad visi gerai gyvena – ir viešbučiai, ir restoranai. Jie nesupranta, kad kol kas dirba tik terasos. Galimybių pasas visiškai nedavė rezultato viduje. Jaunimas, kurie yra pagrindinė klientūra, yra nepaskiepyti“, – tikino asociacijos prezidentė.
Tiesa, ji sakė nenorinti visiškai nuvertinti galimybių paso naudos.
„Jei užkluptų dar viena banga, be jokios abejonės pasas galėtų veikti labai puikiai“, – dėstė E.Šiškauskienė.
Gastronominiai restoranai – rizikingoje situacijoje
Restorano „Ertlio namas” direktorius Tomas Rimvydis tikino, kad nėra aišku, kiek po pandemijos išliks gastronominių restoranų.
„Yra didžiulė rizika gero stiliaus, nišiniams restoranams. Mūsų gastronomija iki pandemijos buvo aukštame lygmenyje, turėjome daug svečių, visame pasaulyje garsėjome geromis virtuvėmis ir restoranais. Kiek jų išliks po šio karo, šios pandemijos – niekas negali atsakyti”, – nusivylimo neslėpė T.Rimvydis.
Pasak jo, net ir patvirtinus PVM lengvatą, sektorius greitai neatsigautų.
„PVM lengvata padėtų šiam sektoriui atsistoti per ilgą laiko tarpą – metus ar daugiau, atgauti tą būseną, kurią turėjo prieš pandemiją“, – akcentavo T.Rimvydis.
Restoranai toliau renka skolas
Restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas, restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikino, kad restoranams paramos gavimas iš valstybės buvo itin apsunkintas.
„Pusė visų restoranų negavo jokios paramos, buvo prirašyta tiek taisyklių dėl sunkumų patiriančių įmonių ir visokie procentai buvo numatyti. Paramos buvo skiriamos ne tiek, kiek reikia, o kiek randama pinigų, ir dėl to restoranai jos išvis negavo”, – nurodė G.Balnis.
Pasak jo, šiuo metu sudėtingoje situacijoje yra tie restoranai, kurie neturi lauko terasų.
„Daug kam atrodo, kad visi restoranai veikia, niekas nebankrutavo. Kodėl jie veikia – dėl to, kad toliau renka skolas, kurios daugeliu atvejų yra didesnės negu restorano vertė”, – pabrėžė G.Balnis.
PVM lengvata palengvintų skolų grąžinimą
Jis teigė, kad PVM sumažinimas palengvintų sektoriui skolų grąžinimą.
„Po metų reikės mokėti skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Natūraliai kyla klausimas, iš ko – ar valstybė prisidės, sumažins PVM ir mes galėsime grąžinti, ar mes turėsime užsidaryti ir susidariusias skolas grąžinti kėdėmis ir baldais”, – vaizdingai kalbėjo restoranų atstovas.
G. Balnis neatmetė, kad tuo atveju, jei PVM lengvata nebus patvirtinta, kainos gali kilti.
„Liko dvi savaitės ir visi yra pasimetę – ar mums kainas didinti, ar ką daryti. Visi yra pasimetę ir niekas nežino, ką daryti. Buvo pažadėta, laukiame, kol tai bus įrodyta darbais”, – sakė G.Balnis.
Tiesa, jis pridūrė, kad dalis restoranų jau yra pakėlę kainas.
„Jeigu PVM nebus sumažintas, kainos turėtų didėti dar 15 proc.”, – svarstė restoranų tinklo vadovas.
Jaunimas nebesirenka šių profesijų
Viešbučių ir restoranų atstovė E.Šiškauskienė išskyrė dar vieną tendenciją – sektoriaus darbuotojau jau netiki jo atsigavimu.
„Matome, kad žmonės, dirbantys mūsų versle, jau netiki, kad verslas atsigaus ir tai baisu. Yra 23 profesinės mokyklos ir kolegijos, kurios susietos su mūsų veikla, matome, kad į šias profesijas jaunimas jau nebestoja. Tai blogas ženklas. Jie nebetiki, kad gali atsigauti tiek viešbučiai, tiek restoranai“, – sakė E.Šiškauskienė.
Patikslintame šių metų biudžeto projekte numatyta 9 proc. PVM lengvata per pandemiją smarkiai nukentėjusiems maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams. Skaičiuojama, kad tam prireiktų 90 mln. eurų.
Tiesa, Lietuvos bankas prieš kelias savaites sukritikavo šį siūlymą, nes nauda įmones pasieks tik tada, kai jos vėl pradės dirbti ir turės nedaug įtakos vis dar neveikiančioms įmonėms.
Pasak centrinio banko, nemaža tikimybė, kaip rodo istorinė patirtis, kad net ir laikinai įvedus PVM lengvatą, vėliau gali būti nelengva jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių.
Seime dėl šio siūlymo dar laukia galutinis balsavimas.
