Viešojo maitinimo įstaigas vasaros sezonas visuomet pasitikdavo su didesniais iššūkiais – atšilus orams, restoranai, barai ir kavinės atidarydavo terasas, sulaukdavo daugiau turistų srautų, todėl padidėdavo apkrovos. O darbuotojams atsiverdavo daugiau galimybių dirbti pajūryje ir kituose Lietuvos kurortuose, todėl didmiesčių darbdaviai turėdavo konkuruoti su jais geresnėmis sąlygomis.
Šią vasarą visi paminėti aspektai išlieka, tačiau prisideda dar vienas – darbuotojų paklausa gerokai viršijo pasiūlą.
„Anksčiau būdavo, kad įdedame skelbimą ir atsiliepia po kelis žmones per dieną. Dabar sulaukėme poros CV – vienas užsienietis, kuriam reikia apgyvendinimo, darbo vizos.
„Anksčiau būdavo, kad įdedame skelbimą ir atsiliepia po kelis žmones per dieną. Dabar sulaukėme poros CV – vienas užsienietis, kuriam reikia apgyvendinimo, darbo vizos. Be to, jis net į pokalbį negali atvykti, kol mes jo neįdarbinsime. Aklai nedrįsome imti žmogaus nesusitikę gyvai. Kitam asmeniui neįtiko darbo valandos, bet restoranuose visur jos yra tokios. Planuojame įsteigti dar vieną naują darbo vietą, bet niekur nėra darbuotojų", – 15min komentavo Kaune įsikūrusio restorano DIA vadovė Vaiva Gumbienė.
Pasak moters, jos restoranui šiandien trūksta dviejų virėjų – įmonė jų ieško daugiau nei mėnesį. Ji teigė, kad panaši situacija yra visame Kaune – viena jai žinoma maitinimo įstaiga ieško net apie 20 darbuotojų.
„Anksčiau taip niekada nebuvo. Aš restoranų srityje esu aštuonerius–devynerius metus – ieškant darbuotojų būdavo, kad į skelbimus atsiliepia daug žmonių. Dabar mes skelbimus keliame vos ne kasdien, stengiamės, kad jie būtų matomi – nesulaukiame nieko“, – sakė V.Gumbienė.
Nuo darbuotojų trūkumo kenčia ne tik Kaunas. Arminas Darasevičius, Vilniuje valdantis restoranus „Dine“, „Somm“, „Rise“, 15min patvirtino, kad tokia pat situacija yra ir sostinėje – laisvų darbuotojų beveik nėra.
„Mes esame gana specifiniai restoranai, galbūt jaunesni žmonės ten net nedrįsta siūlytis. Mes priėmėme vieną jaunuolį be patirties, tačiau bent jau yra rankos, kurios gali ką nors daryti. Tai labai svarbu, o dirbti galbūt išmoks“, – sakė pašnekovas.
Iš viso keturiuose valdomuose restoranuose trūksta 10–11 žmonių – kone dvigubai daugiau, nei verslas yra įdarbinęs šiandien.
„Vienareikšmiškai, mes jaučiame didžiulį trūkumą, ypač serviso žmonių, tų, kurie dirba salėje. Vyrauja toks jausmas, kad jų nebėra. Nėra taip, kad jie mums netinka. Arba mes tiesiog neturime kandidatų, arba į vietą ateina vos vienas kandidatas. Dabar tokia situacija“, – komentavo A.Darasevičius.
Pajūryje – panašios problemos. Personalo vadovė Živilė Cirtautaitė, dirbanti su keliomis bendrovėmis, kurios valdo aštuonis Neringos restoranus, tarp jų „BO House“, „Fisheria“, „Kupolas“, teigė, kad apie 15–20 proc. visų siūlomų darbo vietų kol kas yra tuščios. Bendrovės siūlo savo darbuotojus nemokamai apgyvendinti, padengti kelionės išlaidas, taip pat suteikti pigesnį maitinimą, tačiau kol kas norinčių dirbti nėra.
„Mes kuruojame aštuonias vietas Nidoje, iš viso Neringoje turime per 100 darbuotojų. Nepasakyčiau, kad jaučiame didelį stygių, bet tų keleto pozicijų trūksta, nors komandas pradėjome rinkti dar sausio–vasario mėnesiais“, – sakė ji.
Kaltas per didelis dosnumas?
Nors restoranai verčiasi per galvą ieškodami darbuotojų, maitinimo sektoriaus darbuotojai bedarbiais registruojasi šimtai. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. gegužės mėnesį į tarnybą kreipėsi 544 asmenys, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės – tiek pat, kiek ir balandžio mėnesį.
Birželio 1 d. darbo neturėjo 7,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės. Iš viso šalyje birželio 1 d. registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Tad teoriškai galinčių dirbti šiame versle lyg ir yra, tačiau darbuotojų paklausoje tai neatsispindi.
Kai kurie kalbinti pašnekovai mano, kad darbuotojų trūkumą galėjo sukelti ir nedarbo ir kitos pašalpos, prastovų kompensavimo mechanizmas. Siekiant padėti įmonėms išlaikyti darbo vietas, Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių vyriausybės, įmonėms kompensavo dalį atlyginimų, jei jos savo darbuotojų neatleido.
Tokia strategija maitinimo sektoriui iš dalies pasiteisina ir šiandien. V.Gumbienė sako, kad jos įmonė darbuotojų neatleido ir gali kvėpuoti kiek lengviau net ir esant darbuotojų trūkumui.
„Tiems, kurie atleido visus darbuotojus, yra labai prastai. Kai visus iš naujo reikia priimti, tampa dar sunkiau. Mums šiuo atveju sekasi geriau – aišku, čia buvo savininkų gražus gestas, nes vis viena prastovos apmokamos vėliau. Savininkų politika buvo išlaikyti žmones. Priimti visą kolektyvą šiandienos sąlygomis yra neįmanoma“, – sakė V.Gumbienė.
Tačiau iš kitos pusės, prastovos leido darbuotojams nesijaudinti dėl savo darbo vietos ir turėti daugiau laisvo laiko. Nors kavinėms ir restoranams atsidaryti jau galima, dėl karantino apribojimų ne visi gali lankytis viduje, ne visi yra vakcinuoti ir turi galimybių pasą, todėl maitinimo įstaigų klientų apimtys vis dar atsilieka nuo skaičių prieš pandemiją. Dėl šios priežasties dalis šio sektoriaus darbuotojų dar yra prastovose. Bet užuot ieškoję naujos darbo vietos, jie nusprendžia per vasarą pailsėti ir gyventi iš gaunamos prastovinės subsidijos.
A.Darasevičius mano, kad prastovos gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl maitinimo įstaigoms surasti darbuotojus yra sunku.
„Taip, tai gali būti ir pašalpos. Žmonės galbūt ir nori ramiai tą vasarą pratempti, pabūti ramiai, galbūt kažkur „prisidurti“ ir paatostogauti. Rudeniop galbūt galėtume tų žmonių prisikviesti lengviau. Jauni žmonės gal nori važiuoti į pajūrį – tai kitas reikalas, nes mums vasarą, gyvenant įprastu ritmu, irgi būdavo sunku susirasti. Situacija nėra gera, sukrito daug aplinkybių“, – teigė jis.
V.Gumbienė taip pat pritaria, kad tai galėtų būti problemos šaknis. Ji pasakoja girdėjusi, kad dalis prastovose esančių aptarnavimo sektoriaus darbuotojų gali papildomai užsidirbti įvairiose pavežėjimo platformose ar dirbdami kitas veiklas. Taigi taip atlyginimui artima suma gali susidaryti dirbdant mažiau laiko. Be to, spėja ji, dalis iš prastovų išėjusių darbuotojų gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir kurį laiką gauti nedarbo išmokas.
Tiesa, kiek kitokios priežastys gali lemti darbuotojų trūkumą pajūryje. Ž.Cirtautaitė mano, kad tradiciškai tiek tarp lankytojų, tiek tarp sezoninių darbuotojų populiariuose vakarų Lietuvos kurortuose išaugo vietų, kur galima pavalgyti, paklausa. Simboliška ir tai, kad penktadienį susisiekus su pašnekove, moteris atsiprašė negalinti ilgai kalbėti, kadangi kaip tik tądien ruošėsi atidaryti naują restoraną.
„Šiemet mūsų tinkle atidarome tris naujas vietas, tą patį daro ir kiti kolegos. Daug maitinimo vietų ateina iš Vilniaus, atsiranda įvairiausios kilnojamos vietos, food truckai ir panašiai. Pajūryje, kiek matome mes, ateina apie 20–30 proc. naujų vietų. Jie pasiima dalį galimo personalo“, – sakė ji.
Tiesa, Ž.Cirtautaitė mano, kad pajūryje problemų neturėtų kilti ir darbo vietos ilgainiui bus užpildytos. Jeigu turimų vietų nepavyktų užpildyti daugiau patirties turinčiais darbuotojais, egzistuoja ir planas B – anot pašnekovės, tai dirbti norintis jaunimas, kuris sezoniame versle greitai tobulėja, kadangi tempas čia yra aukštas.
