Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbus, kad panaikina iki šiol taikytas privilegijas „Achemos grupės“ bendrovei „Klasco“, atsakomojo smūgio sulaukė susisiekimo ministras R.Masiulis, kuriam „Achemos grupės“ valdomas dienraštis „Lietuvos žinios“ viešai priminė, kad jis įtrauktas į bylinėjimosi procesą dėl 6 mln. eurų žalos.
R.Masiulis teigia, kad geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijęs su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Achemos grupė“ kaltina R.Masiulį padarius didelę žalą jos valdomai bendrovei UAB „Krovinių terminalas“.
„Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, – BNS sakė R.Masiulis.
Jis tikino neturintis informacijos apie „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klasco“ sutarties detales, nes apie jos keitimą sužinojo tik antradienį, apie tai pranešus viešai.
Įtaria „Achemos“ kerštą
„Achemos grupės“ įmonės bylinėjasi su „Klaipėdos nafta“, kuriai R.Masiulis yra vadovavęs, pavyzdžiui, Krovinių terminalas teismo prašo nubausti ir patį susisiekimo ministrą. Tačiau R.Masiulis tikino, kad geležinkelių sprendimas panaikinti nuolaidas „Klasco“ nėra nesutarimų su „Achemos grupe“ pasekmė.
„Keršto jokio nėra, reikia suprasti, kad yra objektyvūs kriterijai, kai vienai bendrovei taikomos išimtys, o didžiausiam klientui („Orlen Lietuvai“ – BNS) nėra taikomos tokios išimtys“, – BNS teigė R.Masiulis.
Jis svarstė, kad „Achemos grupė“ trintį siekė sukurti, užbėgdama įvykiams už akių: „Manau, trintį inicijavo pati „Achemos grupė“, užbėgdama už akių, nes žinojo mano principinę poziciją, kad išskirtinumo negali būti“.
Susisiekimo ministras savo paskyroje „Facebook“ trečiadienio rytą net paskelbė, kad „Achemos grupė“ spaudimui naudoja net nuosavą žiniasklaidą: „Nuosavos žiniasklaidos naudojimas „paspausti“ ministrą, nepakeis mano nuomonės – „Lietuvos geležinkeliai“ privalo keistis, o „Achema“ privalo elgtis pagal rinkos sąlygas. Nomenklatūrinių protekcijų laikas baigėsi“.
Nomenklatūrinis augimas
„Mes visi žinome, kaip „Achema“ (grupė – BNS) kūrėsi ir augo. Nors ji yra nebloga įmonė, sukūrė daug darbo vietų, bet tas augimas buvo nomenklatūrinis“, – pridūrė R.Masiulis.
„Achemos grupės“ pagrindinis akcininkas iki mirties 2011 metais buvo Bronislovas Lubys, 1992-1993 metais vadovavęs Vyriausybei, garsėjo puikiais ryšiais su buvusiu premjeru ir Socialdemokratų partijos lyderiu Algirdu Brazausku – žiniasklaidoje skelbta, kad pastarasis už „Achemos“ lėšas vykdavo į Maskvą, kur su „Gazprom“ derėjosi dėl dujų kainų. Daug metų vadovaudamas Lietuvos pramonininkų konfederacijai, B.Lubys buvo įtakingas tarp politikų.
Jonavos „Achemą“ (tuometinį „Azotą“) tuometinis įmonės vadovas B.Lubys su savo komanda privatizavo 1994 metais – netrukus po to, kai paliko premjero postą. Tuo metu viešumoje piktintasi, kad už įmonę sumokėta per mažai – 30,9 mln. litų. Vėliau – 1999 metais – B.Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“ privatizavo „Klasco“.
„Per trumpą laiką jis sugebėjo pasinaudoti įstatymų spragomis, kurios leido jam, buvusiam Jonavos „Azoto“ direktoriui, tapti vienu stambiausių savininkų. Gal ir gerai, kad įmonė nežlugo, o buvo tokiu būdu privatizuota. Tačiau tai, kaip ir vėlesnis B.Lubio įsitvirtinimas Klaipėdos uoste, tikriausiai įvyko ne be šešėlinių valdžios ir verslo struktūrų ryšių“, – prieš keliolika metų yra teigusi buvusi premjerė Kazimiera Prunskienė.
„Achema“ kaltina R.Masiulį padarius žalą Krovinių terminalui
„Achemos grupės“ valdomas dienraštis „Lietuvos žinios“ trečiadienį rašo, kad susisiekimo ministras R.Masiulis privalės dalyvauti civilinėje byloje, kurioje nagrinėjami AB „Klaipėdos nafta“ galbūt neteisėti susitarimai ir veiksmai, ribojantys konkurenciją Klaipėdos uosto šviesių naftos produktų krovos rinkoje. Apie šią bylą teismo jau pranešta ir Europos Komisijai.
Dienraštis teigia, kad Vilniaus apygardos teismas netenkino buvusio „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus R.Masiulio prašymo pašalinti jį iš tolesnio bylos nagrinėjimo ir nurodė, kad jis kaip trečiasis asmuo į bylą įtrauktas pagrįstai, nes teismo sprendimas ateityje turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB Krovinių terminalo ieškinį atsakovams AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Orlen Lietuva“.
„Lietuvos žinios“ teigia, kad 2011 metais vadovaudamas „Klaipėdos naftai“ R.Masiulis pasirašė šioje byloje ginčijamą sutartį tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“. Jeigu teismas ieškinį patenkintų, „Klaipėdos nafta“ įgytų teisę dabartiniam susisiekimo ministrui reikšti analogišką ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Krovinių terminalas teigia, kad „Klaipėdos nafta“ ir tuometinis jos vadovas R.Masiulis neleistinais veiksmais piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi bei apribojo konkurenciją šviesių naftos produktų krovos ir sandėliavimo Klaipėdos uoste paslaugų rinkoje. Įmonė iš „Klaipėdos naftos“ prašo prisiteisti beveik 6 mln. eurų žalą, o 2011 metais sudarytą sutartį tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“ pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.
„Lietuvos žinių“ duomenimis, dominuojančią padėtį Klaipėdos uosto šviesių naftos produktų krovos ir sandėliavimo paslaugų rinkoje užimanti „Klaipėdos nafta“ galbūt neteisėtais būdais išstūmė iš rinkos vienintelę konkurentę lietuviško kapitalo įmonę Krovinių terminalą, nes su „Orlen Lietuva“ sudarė sutartį, jog šios visus šios Lenkijos kapitalo bendrovės per Klaipėdos uostą kraunamus ir transportuojamus šviesius naftos produktus turi teisę krauti tik „Klaipėdos nafta“.
Nebetaikys išskirtinių nuolaidų
Antradienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė panaikinantys „Klasco“ išskirtines sąlygas, tačiau jų įmonė nedetalizuoja. Geležinkelių vadovas Mantas Bartuška stebėjosi, kad „Klasco“ buvo lengvai taikomos nuolaidos, tuo metu su „Orlen Lietuva“ nuolat vyko ginčai dėl nuolaidų.
M.Bartuška iki darbo geležinkeliuose vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ – tarp jos ir „Achemos grupės“ pastaraisiais metais buvo nemažai trinties. Grupės įmonė „Achema“ nesutiko mokėti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo mokesčio ir dėl to keletą metų bylinėjosi teismuose – juos pralaimėjusi, „Achema“ 2015 metais pagaliau sumokėjo 51 mln. eurų skolą.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška antradienį teigė nesuprantąs, kodėl „Klasco“ gaudavo išskirtines sąlygas, o su viena didžiausių geležinkelių klienčių – „Orlen Lietuva“ dėl tarifų jau kelerius metus vyksta ginčai.
Geležinkeliai neteikia daugiau informacijos apie sutarties sąlygas. „Komercinių sąlygų atskleisti negalime“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Pasak jo, „Klasco“ buvo suteiktos palankesnės krovinių vežimo sąlygos nei kitoms bendrovėms, tačiau tikino, kad įmonė nėra paskaičiavusi, kiek dėl to neteko pajamų. „Kol kas negaliu atsakyti, dar susiskaičiuosime, nes neaišku, kiek realiai tomis sąlygomis buvo naudojamasi“, – teigė M.Dubauskas.
Jis sakė kol kas negalintis pasakyti, ar tarifų lengvatos buvo taikomos ir kitomis bendrovėmis – tai paaiškės, atlikus sutarčių auditą.
„Klasco“ pasirengusi dialogui
Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) teigia esanti pasirengusi konstruktyviam dialogui su valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“ dėl jų sprendimo nebetaikyti Klaipėdos įmonei nuolaidų. „Klasco“ teigia nežinanti apie jokias jai taikomas išskirtines sąlygas.
Tokią poziciją bendrovė išplatino po to, kai antradienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė panaikinantys „Klasco“ išskirtines sąlygas, kurių ji nedetalizuoja. „Klasco“ teigia kol kas negalinti komentuoti „Lietuvos geležinkelių“ vadovo M.Bartuškos pareiškimo dėl neva palankesnių sąlygų „Klasco“ panaikinimo, nes nėra gavusi oficialios informacijos apie viešoje erdvėje paskelbtus pakeitimus.
„Šiandien (trečiadienį – BNS) mūsų atstovas skubiai išvyko į „Lietuvos geležinkelius“ išsiaiškinti situacijos, ir kai tik juos žinosime, nedelsiant informuosime. Mes teigiamai vertiname „Lietuvos geležinkelių“ siekį, kad visos bendrovės turėtų vienodas konkurencijos sąlygas uoste. Tikimės, kad tokiais veiksmais nėra tikslo padaryti žalos mūsų bendrovei bei uostui, ir esame pasirengę konstruktyviam dialogui, tikimės spręsti visus klausimus ir nesusipratimus civilizuotai, darbinėje aplinkoje, o ne per žiniasklaidą“, – pranešime spaudai sakė „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
„Klasco“ taip pat nurodo nežinanti kitų uosto kompanijų sutarčių sąlygų ir neturi galimybių palyginti, ar kokios nors „Klasco“ sutarties sąlygos yra geresnės.
Pernai apie 12,4 mln. tonų Klaipėdos uoste perkrovusi „Klasco“ geležinkeliais pergabeno apie 7,5 mln. tonų krovinių. „Klasco“ krova pernai sudarė beveik trečdalį visos uosto krovos (40 mln. eurų).
„Orlen Lietuva“ tikisi užbaigti ginčus
Naujajai valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliams“ vadovybei peržiūrint sutartis su klientais, didžiausia jų – naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ tikisi, kad pagaliau bus išspręstas bendrovių ginčas dėl krovinių pervežimo tarifų.
„Esame didžiausias „Lietuvos geležinkelių“ klientas ir sekame pastarųjų kelių savaičių įvykius šioje bendrovėje. Taip pat girdime deklaracijas pakeisti įmonės veikimo principus. Tai sukuria realų šansą teigiamoms permainoms ir užsitęsusio ginčo pabaigai. Mūsų bendrovės lūkesčiai nepakitę – tikimės sulaukti kitų „Lietuvos geležinkelių“ klientų kainodarai prilygstančio pasiūlymo, tinkamo europinių nuostatų įdiegimo ir įgyvendinimo, taip pat – ginčo dėl Rengės ruožo sprendimo“, – BNS teigė „Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis.
„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad didžiausiai Klaipėdos uosto krovos įmonei „Klasco“ panaikina išskirtines krovinių vežimo sąlygas. Bendrovės vadovas M.Bartuška stebėjosi, kad „Klasco“ gaudavo nuolaidų, o didžiausiai klientei „Orlen Lietuvai“ jos nebuvo suteikiamos.
„Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ nesutaria dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Bendrovių santykiai pašlijo 2014 metais dėl Vyriausybės sprendimo pakeisti mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimą – jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
Anot geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų vienašališkai moka mažiau nei pateikiama sąskaitose. Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad geležinkeliai neteisingai skaičiuoja kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius.
