– Pone Masiuli, ar „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka ir buvo vienas esminių argumentų apsisprendžiant tapti susisiekimo ministru?
– R.Masiulis: Tai ne man spręsti. Bet aš mačiau, kad tai pirmas klausimas, reikalaujantis skubių sprendimų.
– Dabar tai ir darote?
– R.Masiulis: Ne tik tai. Perimu susisiekimo ministerijos vairą, susipažįstu su veiklomis. Bet jau anksčiau buvau numatęs, kad „Lietuvos geležinkelių“ problemas reikia spręsti pirmiausia.
– Ką šioje įmonėje reikia keisti iš esmės?
Iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ veikla žemino mūsų valstybės vardą. Skandalai, tarptautiniai konfliktai, ginčai su Europos Komisija, su kompanija „Orlen“ tęsėsi metų metus. Tai rodo, kad įmonė nenorėjo keistis. Pastaruoju metu iškilo daugybė klausimų apie galimas korupcijos apraiškas, susijusius rangovus ir panašiai. Kito kelio nėra – įmonę būtina pertvarkyti.
– Ponia Vilyte, vadinamieji vidiniai sandoriai, per kuriuos įmonė pirkdavo iš savo pavaldžių įmonių paslaugas ar prekes ir tada pavaldžios įmonės samdydavo subrangovus, kurie ir atlikdavo visus darbus apeinant viešuosius pirkimus. Čia dėl grobstymo ar dėl efektyvesnio įmonės valdymo galima taip elgtis?
– D.Vilytė: Vidaus sandoris yra labai geras instrumentas, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo instrumentu naudojosi ne itin sąžiningai. Vidaus sandoris – tai galimybė nusipirkti iš dukterinės įmonės paslaugas, kurios bus atliekamos greitai, efektyviai ir paprastai. Tačiau direktyvoje numatyta, kad tokie sandoriai yra išimtis, o „Lietuvos geležinkeliai“ šią išimtį naudojo darbo drabužių pirkimui, žolės pjovimui, vejos tvarkymui. Tokių paslaugų pasiūla rinkoje yra labai didelė, jas galima nusipirkti konkurencingomis kainomis. O „Lietuvos geležinkeliai“ greičiausiai negalvojo, kaip nusipirkti kokybiškas paslaugas už geriausią kainą. Buvęs bendrovės vadovas deklaruodavo, kad jo tikslas – įdarbinti žmones, mokėti jiems algą. Tikslo sumokėti valstybei daugiau dividendų nebuvo. Vidaus sandoriais „Lietuvos geležinkeliai“ buvo lyderiai, tų sandorių pastaraisiais metais ypač padaugėjo. Mes matėme, kam prašoma vidaus sandorio.
– Pone Bartuška, problema ne tik vidiniai sandoriai. Aiškėja dar skandalingesni dalykai – išpūstos pirkimų sąmatos su užsienyje registruotomis įmonėmis, per kurias pinigai galėjo būti tiesiog vagiami. Bet nepaisant visų šių galimų nusikaltimų, įmonė veikia pelningai. Tai turbūt rodo, kad įmonės potencija yra neįtikėtinai didelė? Kaip tai vertinate?
– M.Bartuška: Dirbu įmonėje tik kelias dienas, bet jau matau, kad įmonė tikrai turi didelį potencialą. Skaidrumas ir efektyvumas gali duoti labai gerus rezultatus. Tikiu, kad su komanda „Lietuvos geležinkelius“ pakeisime. Jau pirmomis dienomis siekiame pakeisti paramos principus, jų kultūrą. Taip pat – vidinius sandorius, pirkimus apskritai. Jei galime pirkti pagal viešuosius pirkimus, skelbti konkursus, pritraukti kuo daugiau tiekėjų, gauti geresnes kainas – kodėl to negalime daryti aiškiai ir skaidriai? Mes iš esmės keisime pirkimų politiką, kad būtų užtikrintas pirkimų efektyvumas „Lietuvos geležinkelių“ grupėje.
– Pone Masiuli, buvę vadovai ar su jais susiję asmenys gali sakyti: na sutvarkysite jūs viešuosius pirkimus, bet iš esmės viskas priklauso nuo to, kaip susitarsite su baltarusiais, kazachais, rusais dėl krovinių vežimų. Tų vyrų, kurie 10 metų vadovo „Lietuvos geležinkeliams“, patirtis neįkainojama, be jų nieko nepavyks. Esą, tvarkykite netvarkę, bet be tų vyrų verslo nebus. Ką jūs į tai atsakytumėte?
– R.Masiulis: Tokia pati istorija buvo ir „Klaipėdos naftoje“. Tada taip pat buvo kalbama, kad be patyrusių vadovų, be senojo vadovo ir jo žinių, kaip daryti įtaką rusams, baltarusiams, nieko nebus. Bet nieko panašaus. Į įmonę atėjo sąžiningi ir protingi vadovai, kurie rado būdų, kaip sumažinti sąnaudas, kaip pritraukti dar daugiau tiekėjų. Taip bus ir su „Lietuvos geležinkeliais“. Suprasime, kad tiek rusams, tiek baltarusiams gabenimas per Lietuvą priklauso nuo kaštų, sąlygų ir paslaugų. Jei šios sąlygos bus geros, Lietuva bus paklausi. Mitai apie mistinius dinozaurus, kurie sugeba pritraukti klientus, lieka mitais. Netikiu tokiais dalykais.
Jei galime pirkti pagal viešuosius pirkimus, skelbti konkursus, pritraukti kuo daugiau tiekėjų, gauti geresnes kainas – kodėl to negalime daryti aiškiai ir skaidriai?
– Nepaisant skandalų, įmonė veikia pelningai. Tai tam tikras fenomenas?
– R.Masiulis: Taip. Tai rodo, kad įmonės potencialas yra dar didesnis. Jei dalis lėšų buvo prastai įsisavinama, permokama už paslaugas, o įmonė vis tiek sugeba dirbti pelningai, tai suvaldžius situaciją įmonė turėtų būti dar pelningesnė. Arba įmonė gauna galimybę mažinti paslaugų kainas ir tokiu būdu pristatyti Lietuvą kaip transportui patrauklią šalį.
– Pone Bartuška, kokie bus šių metų įmonės veiklos rezultatai?
– M.Bartuška: Sunku pasakyti, tikslius skaičius įvardins auditas. Preliminarūs duomenys rodo, kad įmonė uždirbo kelis milijonus eurų pelno.
– Koks jūsų tikslas kitų metų įmonės biudžete?
– M.Bartuška: Dar yra daug neatsakytų dalykų. Pirmiausia reikia užtikrinti tranzitinius srautus, išspręsti ginčus su Europos Komisija, su „Orlen“, nes gresia didžiulės baudos. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti sprendimus ir mes galėsime teikti labai kokybiškas paslaugas, būti konkurencingi kurdami partnerystę, o ne statydami ginčų sienas.
– Po daugybės skandalingų dalykų „Lietuvos geležinkeliuose“ paviešinimo, tarp jų ir dėl neskaidrių susitarimų dėl paramos, Seime skinasi kelią siūlymai valstybės įmonėms apskritai uždrausti teikti paramą bet kam. Ponia Vilyte, ar tai išeitis?
– D.Vilytė: Manau, reikėtų pradėti ne nuo uždraudimo, o nuo paramos skyrimo skaidrinimo. Jei valstybinės įmonės aiškiai deklaruos prioritetines rėmimo sritis, jei aiškiai deklaruos kriterijus, kuriais atrenka paramos gavėjus ir viešai skelbs informaciją, kas gavo paramą, problemos išsispręs.
– Pone Masiuli, ką jūs manote? Ar valstybinėms įmonėms turi likti teisė kažką remti?
– R.Masiulis: Lietuvoje daug kultūros renginių, sporto klubų priklauso nuo paramos. Manau, vienu ypu pakeitus tvarką nesukūrus naujos, kiltų chaosas įmonėse ir nevyriausybinėse organizacijose, kurios gyvena iš paramos. Esmė yra skaidrumas. Svarbiausia, kad būtų aiškūs principai, kad būtų reikalaujama ataskaitų, kur lėšos buvo panaudotos. Tada klausimų nekiltų.
– Pone Bartuška, sakėte, kad pakeitėte paramos lėšų skirstymo tvarką. Turiu omenyje 1 milijoną eurų, kuris skirstomas įvairiems paramos projektams. Panašu, kad skirstant paramą nebuvo skaidrumo, kas arčiau prieidavo, tas ir gaudavo. Kaip bus dabar?
– M.Bartuška: Bus parengta paramos skyrimo politika, ji bus apsvarstyta valdyboje. Parama bus skiriama tik remiantis aiškiais kriterijais. Turime vadovautis gerąja praktika.
– Ponia Vilyte, kuo jūs aiškinate tai, kad teisėsauga tyrimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ pradėjo tik tada, kai pasikeitė valdžia tiek Seime, tiek įmonėje, kai žurnalistai ėmė rašyti straipsnius?
– D.Vilytė: Sunku paaiškinti. Turbūt bijojo, kad žurnalistai suras dar daugiau skandalingų dalykų.
– Pone Masiuli, ką jūs manote? Iš pradžių prasidėjo vieši tyrimai, o tik po to teisėsauga pradėjo aiškintis. Ar tai normalu?
– R.Masiulis: Aš nesiečiau šių dalykų. Manau, kad situacija tiesiog brendo. Jei pažiūrėtume į įmonės istoriją per pastaruosius 10 metų, situacija vis kaito ir kaito, kol visiškai užkaito ir pūlinys sprogo. Manau, taip ir turėjo atsitikti su nevaldoma, neskaidria įmone, kuri vadovavosi senais principais. Dabar atėjo laikas ją tvarkyti.
