Tuo metu kitos pieno perdirbimo grupės – „Vilvi group“ vadovas sako, jog prekyba su Kinija sustojo, o jai skirtą produkcijos dalį įmonė veža į kitas savo rinkas.
„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa teigia, kad eksportą pavyko atnaujinti nesumažinus apimčių.
„Mūsų partneriai (Kinijoje – BNS) užsisako mūsų produkciją keliavimui per Lenkijos geležinkelių terminalą, kad kuo mažiau šviestųsi Lietuvos vardas ir tokiu būdu produkciją toliau pardavinėjame“, – BNS teigė D.Trumpa.
„Yra daug iškeliavusių (siuntų – BNS), yra keliaujančių dar pagal seną kontraktą – buvo baimė, kad sustos. Dalyvaujame ir naujose galimuose pardavimuose, konkursuose. (...) Jei jiems buvo naudinga pirkti iš mūsų produkciją ir tai darė keletą metų, tai ieško kelių, kaip tą dalyką tęsti toliau“, – kalbėjo jis.
Pasak D.Trumpos, prekes siunčiant per Lenkiją, kaštai išaugo labai nežymiai, be to, įmonė ir anksčiau yra vežusi jas tokiu keliu. Anot D.Trumpos, pastaruoju metu vyksta ir naujos derybos, tačiau pardavimo kaina gali būti mažesnė.
„Mūsų partneriai įgijo papildomą argumentą, kodėl gali būti mažesnė kaina. Jie tiesiogiai nesako, bet suprantame, kad yra papildomos rizikos“, – sakė D.Trumpa.
Tuo metu „Vilvi group“ vadovas Gintaras Bertašius teigė, jog šiuo metu prekyba su Kinija yra sustojusi, tačiau įmonė turi vilčių, kad ji bus atnaujinta. Pasak jo, Kinijai skirtą produkcijos dalį ji nukreipė į kitas savo rinkas.
„Kadangi pas mus labai stipriai prekyba diversifikuota, o Kinijos rinka sudarė nedidelę dalį, tai mes nukreipėme į kitas rinkas ir tiek. Pati Kinijos rinka, be abejo, svarbi, ir iš kitos pusės, aišku, mes dar nelaidojame tų santykių, bent mūsų partneriai kalba, kad tai nėra pabaiga“, – BNS sakė G.Bertašius.
Jo teigimu, įmonė nesvarstė galimybių produkciją pristatyti kitais būdais, pavyzdžiui, per Lenkiją.
„Tai nėra mums išgyvenimo klausimas, tikrai yra nedidelis kiekis, bet rinka yra įdomi, didžiulė, gal kiek pelningesnė nei kai kurios rinkos, tai tik čia tas žavesys“, – sakė G.Bertašius.
Anot jo, su partneriais Kinijoje ir toliau bendraujama.
„Bendravimas yra, bet nėra prekybos. Bendravimas yra apie tai, kaip toliau tęsti prekybinius santykius ir kada pradėti ir taip toliau. Aišku, kinų kultūra yra visiškai kitokia nei mūsų (...) – jie nesako, kad jiems galbūt didesnė rizika importuoti iš Lietuvos nei iš kitų“, – teigė G.Bertašius.
Bendravimas yra, bet nėra prekybos.
Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo Lietuvai nutarus atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
Kinija pastaruoju metu sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.
