Prie maisto atliekų mažinimo „Maxima“ ragina prisidėti ne tik savo klientus – per praėjusius metus prekybos tinklas išgelbėjo triskart daugiau maisto produktų nei užpernai, atiduodamas juos labdarai. Tikslas – kad susidarytų kuo mažiau maisto atliekų, bet net ir jos panaudojamos pagal žiedinės ekonomikos principus pasitarnauja, pavyzdžiui, ūkininkams kaip gyvulių pašaras arba yra perdirbamos į biodujas.
Atsakingas elgesys su maistu yra daugybės prekybos tinklo „Maxima“ procesų sudedamoji dalis. Siekiant iki minimumo sumažinti maisto švaistymą itin didelis dėmesys skiriamas prekių užsakymo, sandėliavimo, paskirstymo į parduotuves, kontrolės prekybos vietose ir atsakingo susidariusių atliekų valdymo procesams.
„Laikantis visų išvardintų procesų praėjusiais metais pavyko išgelbėti triskart daugiau maisto. Labai didelį dėmesį skyrėme labdarai, kad dar tinkamas vartoti maistas nukeliautų žmonėms, kuriems jo labiausiai reikia, kurie susiduria su nepritekliumi. Atsakingas elgesys su maistu yra ir „Maximos“ verslo procesų dalis – nuo užsakymo iki kontrolės prekybos salėje“, – sako Ugnė Ulickienė, „Maxima LT“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto – apie 141 kg iššvaistyto maisto vienam šalies gyventojui. Daugiausia išmetama namuose paruošto maisto, kiek mažiau šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.
„Maxima“ kviečia savo pirkėjus prisijungti prie bendro tikslo – mažinti susidarančių maisto atliekų kiekį bei atsakingai rūšiuoti, kad kuo mažiau atliekų nukeliautų į sąvartynus, o būtų panaudojamos pagal žiedinės ekonomikos principus, pavyzdžiui, gaminant energiją arba trąšas.
Dalins rūšiavimo maišelius ir kibirėlius
Nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – sostinės gyventojai raginami atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Nuo šiol nesuvartotus maisto produktus ir susidariusias maisto atliekas, pavyzdžiui vaisių ir daržovių žieves, lupenas, graužtukus, kiaušinių lukštus, kaulus, arbatos bei kavos tirščius ir kt., raginama kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose ir vėliau juos sandariai užrišus mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tokiu būdu bioatliekos grįš į žiedinės ekonomikos ciklą energijos ar komposto pavidalu.
Specialius oranžinius maišelius ir kibirėlius nemokamai suteikia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Iki balandžio mėnesio kibirėliai ir maišeliai bus dalinami 23-jose „Maximos“ parduotuvėse pagal sudarytą grafiką, kurį galima rasti čia: https://atliekuetiketas.lt/dalinimo-grafikas/.
„Suprantama, kad ir gyventojams ne visuomet pavyksta tobulai suplanuoti savo valgiaraštį ir išvengti maisto atliekų, tačiau atsakingas rūšiavimas šią problemą iš dalies sumažina. Maisto atliekos gali būti kompostuojamos, taip pat panaudojamos biodujų gamybai. Labai raginame savo klientus atsižvelgti į naują tvarką ir atsakingai rūšiuoti maisto atliekas“, – sako U.Ulickienė.
Griežta kokybės ir maisto produktų galiojimo kontrolė
Pagrindinis prekybos tinklo „Maxima“ tikslas yra parduotuvių lentynose visada pirkėjams užtikrinti pakankamą kiekį prekių, bet itin svarbu procesus sustyguoti taip, kad susidarytų kuo mažiau maisto atliekų.
Siekiant išlaikyti greitai gendančių produktų kokybę nekintančią, prekybos tinklas visame prekių kelyje nuo gamintojo iki parduotuvių lentynų užtikrina nepertraukiamą šalčio grandinę.
„Kontroliuojame greičiau gendančių prekių pakrovimo greitį, vežimo laiką, temperatūrą transporte. Sandėliuose turime kokybės ekspertus, kurie prekes tikrina pagal specialius reikalavimus, o parduotuvėse ne mažiau kaip dukart per dieną kontroliuojame įrenginių, kuriuose laikomos greitai gendančios prekės, temperatūrą. Nuolat tikriname prekių galiojimo laiką. Itin svarbi ir specialaus dėmesio reikalaujanti kategorija – vaisiai bei daržovės, nes dauguma šios kategorijos prekių neturi nustatyto galiojimo laiko, tačiau yra lepios ir reikalauja atidumo nuolat jas perrenkant.
Kadangi maistą gaminame ir patys, gamybos padaliniuose mūsų misija yra užtikrinti, kad realizuojama produkcija būtų tik aukščiausios kokybės, todėl pagaminimo greitis, sauga ir produktų šviežumas yra ypatingai svarbūs, o tam užtikrinti yra vykdoma nuolatinė darbuotojų edukacija“, – kalba „Maximos“ Procesų ir kokybės valdymo departamento vadovė U.Ulickienė.
Nešvaistyti padeda nuolaidos ir labdara
Prekybos tinklas turi tam tikrą prekybos hierarchijos sistemą, kuri leidžia reikšmingai sumažinti neparduotos produkcijos ir susidarančių atliekų kiekius.
„Visų pirma, kasdien taikome nuolaidas įvairioms prekių kategorijoms: su 50 proc. nuolaida išparduodame nefasuotas šviežias bandeles ir parduotuvėje kepamą duoną likus 2 valandoms iki parduotuvių uždarymo. Nuo 20 val. šviežiai mėsai taikome 15 proc., o sveriamoms salotoms – 30 proc. nuolaidas. Besibaigiančio galiojimo maisto prekes nukainojame, suteikdami iki 70 proc. nuolaidas. Nenupirkti vis dar tinkami vartoti produktai atiduodami labdarai“, – dėsto U.Ulickienė.
Pagal atliekų hierarchijos sistemą, atliekomis virtęs neparduotas ir neišdalintas maistas, keliauja ūkiams, kur tarnauja kaip pašaras gyvuliams arba kompostas, o likusios maisto atliekos atiduodamos atliekų tvarkytojams biodujų ar komposto gamybai.
