Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas sakė, kad kaip atsakomoji priemonė siūlomas visiškas prekių judėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos draudimas (taip pat ir tranzitu iš trečiųjų šalių).
Tranzito klausimą ir galimą bendrą atsaką pirmadienį telefonu aptarė Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka.
Vežėjų atstovas: nedidelė dalis žmonių pajustų neigiamą poveikį
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas sakė, kad nors šalies vežėjai daugiausia yra orientuoti į Vakarų rinkas, nedidelę dalį sektoriaus darbuotojų toks Rusijos sprendimas paveiktų neigiamai.
„Taip, mes daugiausiai esame orientuoti į Vakarus, tai yra tiesa, bet yra kitas niuansas – tie keli šimtai žmonių ar tūkstantis žmonių, kurie dirba į tą pusę, tai yra jų pragyvenimo šaltinis: jie stengiasi sau užsidirbti, vairuotojams uždirbti ir į biudžetą sunešti pinigus, gautus iš tos veiklos. Manau, kad tų žmonių pragyvenimui būtų neigiamas poveikis“, – 15min sakė Z.Buivydas.
Pasak vežėjų atstovo, vilkikai, kurie keliauja šia kryptimi, yra senesni, nelabai tinkami važiuoti Vakarus.
„Šitiems žmonėms tai labai svarbu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Kaliningrado gubernatoriaus pareiškimus, jis sakė, jog politikų žodžiai „ne visada būna iki galo pasverti.“
„Bet mes jiems negalime uždrausti kalbėti. Mes, kaip verslas, stengiamės į politinius debatus nesikišti. Mes norime dirbti. Manau, kad mūsų politikai suras sprendimą, o mes turėsime būti paklusnūs“, – situaciją vertino Z.Buivydas.
Tuo metu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas svarstė, kad didelių problemų verslams tai neturėtų sukelti.
„Šiandien nematau didelės grėsmės, nes mes esame įpratę be Rusijos gyventi. Esame įpratę, kad kada nors vieną dieną Rusija užsidarys visai. Klausimas, kaip tame dalyvaus Baltarusija. Šiuo metu, kai prekės keliauja į Kazachstaną ar tolimesnes šalis, jos nuvežamos iki Baltarusijos, tada perkraunamos į tos šalies vilkikus ir toliau važiuoja jau kaip baltarusiškos prekės. Klausimas, ar šitas modelis galės veikti toliau“, – kalbėjo S.Besagirskas.
Ekonomistai: Rusija bando spausti, žinutes formuoja vietos gyventojams
Finansų analitikas Marius Dubnikovas komentavo, kad tokie Kaliningrado gubernatoriaus pareiškimai yra desperacija, nes prekyba su Rusija vis tiek sustos.
„Rugpjūčio 10 d. įsigalioja embargas anglių ir anglies produktams, gruodžio pabaigoje turėsime naftos ir jos produktų uždraudimą. Tiesiog dabar jie bando formuoti žinutę labiau savo vietos gyventojams, kad mes nusprendžiame nutraukti santykius, o ne Europa. Bet Europa nusprendė tai padaryti ir daro tai palaipsniui. Tas pasiūlymas yra užbėgti už akių“, – 15min sakė M.Dubnikovas.
Jam antrino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Nereikėtų rimtai vertinti Kaliningrado gubernatoriaus pasisakymų. Lietuvos banko duomenys rodo, kad praėjusiais metais Rusijai teko tik 9,3 proc. nuo visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, ši dalis nuo 2013 metų reikšmingai sumažėjo – tais metais Rusijai teko 28 proc. mūsų šalies transporto paslaugų eksporto apimčių.
„Paraleliai Lietuvos transporto paslaugų eksporto dalis labai stipriai išaugo į Europos Sąjungą – nuo 50 iki 73 proc. per šį laikotarpį. Didžiausios rinkos buvo Prancūzija ir Vokietija. Rusija čia labiau daro politinį ir psichologinį spaudimą“, – vertino ekspertas.
Tiesa, ekonomistai sutiko, kad verslai, dirbantys, pavyzdžiui, su Kazachstano ir panašių šalių rinkomis, turės ieškoti sprendimų.
„Kai kurioms transporto šakoms tai būtų efektas, bet ne Lietuvos ekonomikai. Lietuvos ekonomika jau dešimtmetį ar daugiau yra atsiribojusi nuo santykių su Rusija, taip pat ir eksporto per Rusiją. Akivaizdu, kad verslas, kuris turi bet kokį santykį, net ir netiesioginį, o tiesiog fiziškai kirsti Rusijos teritoriją, jis turi įvertinti riziką“, – sakė M.Dubnikovas.
Kai kurie Lietuvos gamintojai eksportuoja produkciją į Kazachstaną ir yra priversti kirsti Rusijos teritoriją. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas praėjusią savaitę 15min sakė, kad kas mėnesį įmonės eksportuoja kelis šimtus tonų produkcijos į Vidurio Aziją, tad nutrūkus eksportui neturėtų kur dėti šių specifiškai minėtoms rinkoms pagamintų produktų.
„Jei Rusija imtųsi veidrodinių veiksmų – uždraustų visą Lietuvos tranzitą per Rusijos teritoriją, tai būtų problema, nes skirtingos šalys suvartoja skirtingas paukštienos dalis“, – sakė D.Gudačiauskas.
A.Izgorodinas sutiko, kad šiuo atveju daliai verslų tektų ieškoti sprendimų.
„Trumpalaikėje perspektyvoje tokioms bendrovėms reikės šiek tiek persiorientuoti ir persidėlioti logistikos kanalus. Tarkime, eksportuoti per Klaipėdos uostą ir toliau ieškoti įvairių transporto tarpininkų, kurie galėtų atvežti produkciją į tas šalis. Bet įsivaizduoju, kad tų šalių svoris mūsų maistininkų eksporte yra labai nedidelis. Lietuvos maisto prekių eksportas yra labai diversifikuotas“, – tvirtino ekonomistas.
Ekonomikos ministrė rimtai nevertina
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. Ministrės teigimu, Lietuva yra nepriklausoma nuo Rusijos, nes „neperka iš jos nei elektros, nei dujų“.
„Žinoma, kibernetinės atakos bendrai ir investicinei aplinkai nepadeda, bet mes, galima sakyti, esame pripratę prie tokių jų (Rusijos – BNS) veikimo būdų“, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Armonaitė, kurią cituoja naujienų agentūra BNS.
Ministrės teigimu, dėl sustabdyto tranzito Rusija gali spausti ne Lietuvą, o kitas Europos Sąjungos valstybes, pavyzdžiui Vokietiją.
„Ką galbūt galėtų daryti (Rusija – BNS) – tai spausti šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos resursų iš Rusijos, – Vokietiją ar kitas. Tačiau tokių tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva neturi šiuo metu kažkokių reikšmingų ekonominių santykių (su Rusija – BNS)“, – sakė ministrė.
Išplėstas draudžiamų vežti prekių sąrašas
Lietuva nuo pirmadienio išplėtė sankcijų Rusijai taikymą. Nuo vidurnakčio per Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis nebegalima vežti rusiško cemento ir alkoholio.
Nuo birželio vidurio draudžiamas plieno vežimas.
Lietuvos valdžios atstovai teigia pavasarį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Rusijos režimas tai vadina Kaliningrado blokada ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
