„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 10 28 /14:50

„The Insider“ tyrimo apie „Kinžal“ raketas autorius: atvėrėme ES sankcijų politikos spragas

Koks lietuviškų įmonių vaidmuo, minimų „The Insider“ naujausiame tyrime apie europietiškas Rusijos „Kinžal“ raketų gamintojos tiekimo grandines? „Manau, kad šiuo atveju pirmiausia reikėtų kalbėti net ne apie verslo atsakomybę, o apie ES sankcijų politikos spragas“, – 15min sako tyrimo autorius Sergejus Ježovas.
Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“
Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“ / Wikipedia.org nuotr.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios daugumai Rusijos gynybos produkcijos buvo pritaikytos Vakarų sankcijos, tačiau „Kinžal“ – pavojingiausių Rusijos raketų, naudojamų kare su Ukraina – gamykla iki šiol per tarpininkus gauna detalių iš Europos bendrovių. Šiose logistikos grandinėse figūruoja ir lietuviškų įmonių vardai, išsiaiškino tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“.

„Lietuvos įmonės nėra Rusijos kariniams tikslams naudojamų produktų gamintojos. Nors jos netiesiogiai dalyvauja Rusijos karinei pramonei skirtų prekių eksporto grandinėje“, – 15min sakė „The Insider“ tyrimo autorius žurnalistas Sergejus Ježovas.

Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad „Kinžal“ – tai iš oro paleidžiama balistinė raketa, galinti nešti branduolines arba įprastines kovines galvutes. Skelbiama, kad raketos veikimo nuotolis yra nuo 1500 iki 2000 km, ji gali pasiekti 12 250 km/val. greitį.

„Kinžal“ sukurta raketų „Iskander“ pagrindu, o viena tokia raketa Rusijos biudžetui kainuoja 10 mln. dolerių (maždaug 50 tūkst. vidutinių Rusijos pensijų), rašo „The Insider“, tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ parneris.

Tiek „Iskander“, tiek „Kinžal“ gamina Rusijos gamykla „Mechanical Engineering Design Bureau Corporation“ (KBM), priklausanti valstybinės korporacijos „Rostec“ vienai iš įmonių.

Nors Rusijos karo pramonei Vakarų šalys taiko įvairias sankcijas, žurnalistai tvirtina, kad gamykla ir toliau iš Vakarų šalių per nesankcionuotus tarpininkus gauna „Kinžal“ gamybai reikalingų komponentų.

Pavyzdžiui, 2021 m. Maskvoje įsteigta bendrovė „ETC Electronics LLC“ amerikiečių bendrovių „Texas Instruments“, „Analog Devices“ ir „Altera“ mikroschemas importuoja per Kinijos bendrovę „ETC Electronics Limited“. Šios Kinijos bendrovės formali įkūrėja – 38 metų Jekaterina Kulakovskaja, kuri, kaip nustatė „The Insider“, yra „Rostec“ priklausančio „Mikron“ padalinio darbuotoja.

„Kinžal“ gamybai reikalingos prekės taip pat importuojamos ir iš Europos – Lenkijos, Vokietijos įmonių. „The Insider“ teigimu, šiame sąraše figūruoja ir kelių Lietuvos bendrovių pavadinimai.

„Scanpix“/AP nuotr./Naikintuvas, nešantis „Kinžal“ viršgarsinę raketą
„Scanpix“/AP nuotr./Naikintuvas, nešantis „Kinžal“ viršgarsinę raketą

Pavyzdžiui, Rusijos bendrovė „Sonatek LLC“, turinti sutartis su „Kinžal“ gamintoja KBM, siūlo „modernią matavimo ir metalo apdirbimo įrangą iš pirmaujančių pasaulio gamintojų“. Pasak „The Insider“, „Sonatek“ Europos prekybos partneriai yra ne tik Latvijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės įmonės, bet ir lietuviškos bendrovės „Breitto“ bei „CUST LT“.

Koks lietuviškų įmonių vaidmuo?

15min žurnalistai aiškinosi, koks „The Insider“ tyrime minimų lietuviškų bendrovių vaidmuo rusiškų raketų gamintojai reikalingų komponentų tiekimo grandinėse.

15min pirmiausia bandė susisiekti su „CUST LT“ direktoriumi Povilu Gutausku, tačiau penktadienio popietę telefonu jis neatsiliepė. UAB „CUST LT“ teikia muitinės tarpininkavimo, sandėliavimo, krovinių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas.

Įmonės tinklalapyje teigiama, kad komandą sudarantys muitinės tarpininkai sutvarko visus muitinės formalumus – paruošia importo, eksporto, tranzito deklaracijas, užpildo TIR Carnet‘us, įformina kitus transporto dokumentus. Įmonė taip pat teigia konsultuojanti muitinės procedūrų ir kitų sankcionuotų veiksmų klausimais, teikia rekomendacijas, padedančias pasirinkti tikslingesnes muitinės procedūras.

Viešuose eksporto/importo duomenų šaltiniuose galima rasti informacijos apie „CUST LT“ įmonės bendradarbiavimą su Kazachstane 2022 metais registruota bendrove „Mezorix“.

Kas yra „Mezorix“?

Įmonės svetainėje nurodoma, kad „Mezorix“ „gaminiai gaminami Rusijoje ir Kinijoje, naudojant tik aukštos kokybės medžiagas pagal tarptautinius kokybės standartus“. Įmonė nurodo tiekianti ir prižiūrinti tikslaus matavimo įrangą.

Pačios įmonės puslapyje atskleidžiamas ir tiesioginis ryšys su Rusijos bendrove „Sonatek“, viena iš „Kinžal“ gamintojos partnerių:

„Mezorix“ tinklapio inf.
„Mezorix“ tinklapio inf.

Lietuviškos „Breitto“ vadovė: įmonė neveža sankcionuotų prekių

„The Insider“ tyrime minima ar viena lietuviška bendrovė „Breitto“ – ilgametė „Cust LT“ partnerė.

Jau dvylika metų įvairias logistikos paslaugas teikianti „Breitto“ šiuo metu turi 93 darbuotojus. Bendrovės tinklapyje esančiame aprašyme anglų kalba nurodoma, kad tai yra „centras, jungiantis maršrutus iš Rytų į Vakarus ir jungiantis daugiau kaip 50 šalių“.

Rekvizitai.vz.lt duomenimis, 2022 metais įmonės apyvarta išaugo du kartus palyginus su 2021-aisiais siekė daugiau nei 40 mln. eurų.

15min Tyrimų žurnalistams penktadienį pavyko pasikalbėti su Lietuvos logistikos įmonės „Breitto“ akcininke ir vadove Indre Beržanskiene.

Iš pradžių ji teiravosi žurnalistės, kur yra skelbiama informacija apie „Breitto“ galimas sąsajas su logistikos grandinėmis Rusijos karo pramonei. Vėliau kalbėdama prasitarė, kad iš darbuotojų girdėjusi apie šį straipsnį, dar kiek vėliau pripažino, kad skaitė dalį straipsnio, bet ne visą.

Tuo metu „Linkedin“ tinkle dar penktadienį įmonės atstovas dalinosi oficialiu spalio 26 dienos „Breitto“ pranešimu, pasirašytu direktorės I.Beržanskienės.

„Neseniai pasirodę straipsniai, kuriuose deklaruojama, jog mūsų įmonė – „Breitto“ gabeno krovinius, skirtus rusiškų lėktuvų gamybai. Informacija pateikta straipsniuose yra absoliučiai klaidinga ir neatitinka tikrovės, Mūsų įmonė veikia pagal aukščiausius etikos ir teisinius standartus bei niekada neįsitraukia į neteisėtus veismus ar veiklas“, – rašoma įmonės pranešime.

Čia pat pažymima, kad įmonės vidaus taisyklėse, pateiktose kiekvienam darbuotojui, nurodoma, kad sankcionuotus krovinius gabenti griežtai draudžiama, įmonė griežtai laikosi šių taisyklių ir neignoruoja teisės aktų reikalavimų.

„Svarbu pabrėžti, kad joks krovinių gabenimas į trečiąsias šalis neįmanomas be Lietuvos muitinės oficialaus sutikimo. Tai reiškia, kad muitinė tikrina visus krovinius, prieš juos leisdama eksportuoti iš Lietuvos respublikos teritorijos. Mes visuomet laikomės šių procedūrų ir visus reikiamus dokumentus pateikiame ataitinkamoms institucijoms“.

Atsakydama į 15min klausimus penktadienį ir šeštadienį I.Beržanskienė teigė neturinti duomenų, kad su „Kinžal“ raketų gamintoja bendradarbiaujanti Rusijos įmonė „Sonatek“ figūruotų tarp „Breitto“ užsakovų. Tačiau vadovė neatmetė galimybės, kad „Sonatek“ galėjo būti krovinius gabenančios „Breitto“ gavėjas.

„Šita įmonė („Sonatek“ – red.) nėra sankcionuota iki šiol, galimai mes galėjome pervežti šiai įmonei skirtus krovinius. (…) Mes užsakymą galėjome gauti visiškai iš kitos Europos Sąjungos įmonės ir mes pervežėme nesankcionuotas prekes. Šitą klausimą reikėtų užduoti Europos Sąjungai, kuri traukia įmones į sankcijų paketus, sankcionuoja įmones, prekes. Aš tikrinausi dar paskutinius mėnesius, nematau niekur tokio nei prekių gavėjo, nei užsakovo“, – sakė I.Beržanskienė.

„Breitto“ vadovė teigė, kad negali išsamiau pakomentuot „The Insider“ paskelbtos informacijos, nes straipsnyje nenurodyti konkretūs duomenys apie lietuviškų įmonių sandorius. Išsamesnį komentarą „Breitto“ vadovė žadėjo pateikti pirmadienį.

„The Insider“ su 15min pasidalino duomenimis, kurie rodo, kad šių metų vasarį anksčiau minėta Kazachstane registruota įmonė „Mezorix“ gabeno 5,7 tonų svorio krovinį per „Breitto“ muitinės sandėlį Lietuvoje. Krovinio gavėjas – Rusijos įmonė „Sonatek“.

„Elektroniniai įrenginiai ir mašinos, skirtos geometrinių dydžių matavimams ir kontrolei: koordinatinė matavimo mašina Altera S 20.10.8, turi nejudančią atramą, skirta detalių, mašinų geometrinių dydžių matavimams ir kontrolei“, – taip muitinės dokumente aprašomas pats krovinys.

Mezorix krovinys
Mezorix krovinys

Kaip šią dokumento informaciją, kurioje tarp „Mezorix“ ir „Sonatek“ krovinio pervežimų minimas ir „Breitto“ muitinės sandėlys Vilniuje, paaiškina lietuviškos įmonės vadovė?

„Kadangi mes gabename prekes iš bet kurios Europos Sąjungos šalies tik per Lietuvoje įsikūrusius sandėlius, perkrovimo metu užpildome naują CMR važtaraštį, kuriame pažymime perkrovimo vietą. Šiuo atveju perkrovimo vieta pažymima „From Customs warehouse „Breitto“, Vilnius, tokios dokumento pildymo taisyklės. Dokumente atspindima, kad prekės buvo perkrautos sandėliuose Lietuvoje. Prekių pardavėjas ir prekių siuntėjas nebuvo mūsų užsakovai“, – komentavo „Breitto“ vadovė.

„Mes buvome prekių transportavimo grandinėje. Pirkimo – pardavimo sandoriai nėra mūsų kompetencija, mes pildome transportavimo dokumentus pagal pateiktas sąskaitas faktūras bei eksporto dokumentus, kuriuos įformina Europos muitinė, eksporto deklaracija leidžia eksportuoti konkrečias prekes iš Europos Sąjungos šalies į trečias šalis“, – pridūrė I.Beržanskienė.

„The Insider“ žurnalistas: reikėtų kalbėti apie ES sankcijų politikos spragas

„Sonatek“ yra Taktinės raketų ginkluotės korporacijos, KBM ir NIIEP (dalis „Rostec“, kuri gamina „Kinžal“ ir „Iskander“) rangovas. Tiekia koordinatines matavimo mašinas gynybos įmonėms.
Koordinatinės matavimo mašinos (pavyzdžiui, „LK Metrology“ gaminamos ALTERA serijos) ir kiti susiję produktai keliavo per Lietuvą. Lietuvos įmonės teikė logistikos paslaugas“, – 15min sakė tyrimą atlikęs „The Insider“ žurnalistas Sergejus Ježovas.

Paklaustas apie lietuviškų įmonių vaidmenį Rusijos karo pramonės tiekimų grandinėse, S.Ježovas išskyrė ne tiek verslo įmonių atsakomybę, o Europos Sąjungos sankcijų trūkumus.

„Manau, kad šiuo atveju pirmiausia reikėtų kalbėti net ne apie verslo atsakomybę, o apie ES sankcijų politikos spragas. Lietuvos įmonės nėra Rusijos kariniams tikslams naudojamų produktų gamintojos. Nors jos netiesiogiai dalyvauja Rusijos karinei pramonei skirtų prekių eksporto grandinėje, ši problema nebūtų iškilusi, jei ES į sankcijų sąrašus būtų įtraukusi visus Rusijos gynybos korporacijų rangovus, – pabrėžė „The Insider“ tyrimo autorius.

Raketas gaminančio direktoriaus dukra įsikūrė Švedijoje

Raketas gaminančiai KBM gamyklai beveik visą savo gyvenimą, dar nuo sovietinių laikų, vadovauja Sergejus Pitikovas. Tuo tarpu, kaip išsiaiškino „The Insider“, pagrindinio Rusijos raketų gamintojo dukra ir anūkai gyvena Švedijoje. 2021 m. Maja Pitikova net nusipirko namą nedideliame Rydsgårdo miestelyje netoli Malmės už maždaug pusę milijono eurų.

Švedijos registrų duomenimis, bendros jos ir jos partnerio metinės pajamos yra palyginti kuklios – apie 80 tūkst. eurų per metus. Be to, praėjusiais metais Maja taip pat įsigijo „Tesla Model 3 Standard Range Plus“ automobilį, kurio kaina prilygsta jos metinėms pajamoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau