Įstatymo projekte dėl Rusijos biudžeto politikos krypčių 2016 m. iš transsibiro mokesčio lėšų siūloma modernizuoti šalies navigacijos sistemas, finansuoti lengvatinį vežimą, kurį „Aeroflot“ vykdo sunkiai pasiekiamuose regionuose, taip pat atidaryti naujus skrydžių į atokias teritorijas maršrutus.
Toks sprendimas leistų Maskvai sutaupyti 1,5 mlrd. rublių, kurie biudžete yra numatyti oro vežėjo subsidijoms.
Užsienio oro bendrovės už skrydžius iš Europos į Aziją moka nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio, kuomet Sovietų Sąjunga joms atvėrė trumpiausią maršrutą per Sibirą.
Rusijos finansų ministerijos atstovai savo nuomonės apie planuojamą įstatymą neišreiškė, o bendrovė „Aeroflot“ nuo komentarų taip pat susilaikė.
Užsienio oro bendrovės už skrydžius iš Europos į Aziją moka nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio, kuomet Sovietų Sąjunga joms atvėrė trumpiausią maršrutą per Sibirą. Labiausiai dėl šio sprendimo išlošė valstybinė oro linijų bendrovė „Aeroflot“.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo mokestis už naudojimąsi Sibiro oro erdve išliko, o šiuos pinigus ir toliau gaudavo „Aeroflot“.
Skirtingais vertinimais, nacionalinis Rusijos oro vežėjas tokiu būdu savo biudžetą per metus papildo nuo 300 iki 500 mln. dolerių. Vienas „Aeroflot“ artimas šaltinis teigė, kad didžioji dalis lėšų, surinktų iš transsibirinio mokesčio, keliauja įvairių valstybinių programų finansavimui.
Vienas „Aeroflot“ artimas šaltinis teigė, kad didžioji dalis lėšų, surinktų iš transsibirinio mokesčio, keliauja įvairių valstybinių programų finansavimui.
Banko „VTB“ analitikės Jelenos Sachnovos teigimu, iš gautų lėšų apie 150–200 mln. dolerių kompanija grąžina atgal valstybei, o 200–300 mln. dolerių lieka „Aeroflot“ sąskaitoje.
Valstybė jau ne pirmą kartą svarsto apie galimybę iš „Aeroflot“ atimti lėšas, gaunamas iš transsibiro mokesčio, tačiau iki šiol tokia idėja taip ir nebuvo įgyvendinta.
Manoma, kad šio klausimo svarstymas gali būti susijęs su planuojama „Aeroflot“ privatizacija.