Dar pavasarį Seimas po pateikimo buvo pritaręs siūlymui, kad Lietuvoje transliuojamos televizijos nuo lapkričio mėnesio privalėtų užtikrinti, kad oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis būtų sudaryta ne mažiau kaip 90 proc. programų kiekio.
Svarstant įstatymo projektą Kultūros komitete atsirado išlyga, kad ribojimai neveikia ES pagamintai produkcijai. Dauguma rusiškus kanalus retransliuojančių televizijų priklauso bendrovėms, registruotoms Latvijoje ar Švedijoje.
Nors įstatymas ir įsigalios, tačiau tai nieko nepakeis – rusiškos programos formaliai pagamintos ES šalyse. Todėl jokie ribojimai joms negalios.
Jei būtų įsigaliojęs įpareigojimas televizijoms rodyti ne mažiau kaip 90 proc. programos lietuvių ar kita ES kalba, tai reikštų, kad rusiški kanalai turėtų būti titruojami. Vykstant tiesioginei retransliacijai tai padaryti neįmanoma.
Taigi rusiški kanalai turėtų „iškristi“ iš kabelinių televizijų bazinių paketų. O norintys juos pamatyti turėtų papildomai susimokėti, panašiai kaip dabar už sporto rungtynes.
Tačiau Seimo teisininkai sunerimo, kad toks griežtas ribojimas gali pažeisti ES galiojančią Audiovizualinių paslaugų direktyvą. Mat bendrovės, kurios retransliuoja rusiškas programas, veikia ES. Pavyzdžiui, Pirmąjį Baltijos kanalą, REN TV, „NTV Mir“ Baltijos šalyse jungia Latvijoje įregistruota bendrovė „Baltijas Mediju Alianse“.
„Nors įstatymas ir įsigalios, tačiau tai nieko nepakeis – rusiškos programos formaliai pagamintos ES šalyse. Todėl jokie ribojimai joms negalios. Manau, kad už tai balsuodami politikai nesuprato esmės“, – 15min svarstė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė.
Pasak jos, kai atsirado frazė, kad tai negalioja ES šalyse pagamintai produkcijai, įstatymas kaip ir neteko savo pradinio tikslo – riboti rusiškų televizijų transliavimą.
Rusiški kanalai ne kartą yra sulaukę sankcijų už netiesos skleidimą, tam tikrą laiką buvo nutraukiamas jų retransliavimas.
Įstatymo projektą pasiūlęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat apgailestavo, kad galutinis variantas iš esmės nepaveiks rusiškų kanalų rodymo Lietuvoje.
„Deja, tai nieko nekeičia, nes Kultūros komitete atsirado pataisymų. Šiais ribojimais suabejojo Seimo teisininkai, nors Europos komitetas buvo už“, – pasakojo L.Kasčiūnas.
Jis nemano, kad prie to galėjo prisidėti rusiškų kanalų atstovai. „Tai teisinės vingrybės – bijota, kad pataisos prieštaraus ES direktyvai“, – sakė konservatorius.
Tai jau ne pirmas kartas, kai įstatymų pataisomis bandoma riboti rusiškų kanalų transliavimą Lietuvoje.
