Ji pabrėžė, jog tiesioginių keleivių dalis gerokai pranoko lūkesčius, augimas kompensavo tranzitinių keleivių sumažėjimą. Pastarieji sudarė 17 proc. visų keleivių, tuo tarpu ikipandeminiais 2019-aisiais ši dalis siekė 30 procentų.
„Tačiau tendencijos šiame segmente taip pat yra teigiamos – nors tranzitinių keleivių iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos srautai dėl karo sunyko, bendras tranzitinių keleivių skaičius vėl pamažu auga ir liepą siekė 22 proc. visų“, – sakė L.Odina.
Anot jos, nors skrydžių skaičius pirmąjį pusmetį tik 6 proc. atsiliko nuo plano, labiau dėl geopolitinės įtampos nukentėjo krovinių gabenimas – pastaraisiais metais sėkmingai pradėtos vykdyti krovinių vežimo iš Kinijos programos šiuo metu visiškai nutrauktos, o jų praradimo negali kompensuoti keleivinių reisų augimas.
„Pirmąjį pusmetį krovos oro uoste apimtys nuo plano atsiliko 17 procentų. Siekdami kompensuoti šį nuosmukį, aktyviai dirbame ties naujų krovinių maršrutų kūrimu, įskaitant į Vidurio Azijos valstybes – Kazachstaną, Uzbekistaną ir kitas“, – sakė Rygos oro uosto vadovė.
Didžiausiame Baltijos šalyse oro uoste per pirmus šešis šių metų mėnesius aptarnauta 2,221 mln. keleivių – 5,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Skrydžių padaugėjo 2,2 karto iki 25,48 tūkst., tuo tarpu krovinių srautai sumenko 11 proc. iki 11 tūkst. tonų.
