Šių metų šios valstybinės įmonės biudžetas sudarytas remiantis prielaida, kad bus sulaukta 2,8 mln. keleivių.
„Pirmųjų keturių mėnesių rezultai – ne tokie, kokių tikėtasi: sausį aptarnauta 50 tūkst., vasarį – 24 tūkst., kovą – 33 tūkst., balandį – 54 tūkst. keleivių. Veikiausiai prognozę šiems metams teks apkarpyti iki 1,8–2 milijonų. Praėjusių metų rezultatą pavyks pasiekti tik tuo atveju, jei vasarą keleivių srautai atsigaus, ir bent jau liepą-rugsėjį kas mėnesį aptarnausime po 200–300 tūkst. keleivių“, – sakė L.Odinė.
„Tačiau viskas priklausys nuo judėjimo ribojimų, siekiant sumažinti COVID-19 plitimą, švelninimo galimybių. Mes labai tikimės, kad masinis skiepijimas kartu su vadinamojo „žaliojo paso“ įvedimu atgaivins keleivių srautus liepą ir rugpjūtį“, – pabrėžė ji.
Tačiau, L.Odinės žodžiais, grįžimas prie ankstesnių oro susiekimo apimčių užtruks ilgiau nei anksčiau manyta, „ir kol kas nėra didelių iliuzijų, kad aviacijos sektorius labai greitai atsigaus“.
2020-aisiais didžiausias Baltijos šalyse oro uostas sulaukė 2,01 mln. keleivių – 74 proc. mažiau nei 2019 metais.
Rygos oro uosto administracijos skaičiavimais, pernai jam teko 43 proc., Lietuvos oro uostans – 39 proc., Talino oro uostui – 18 proc. viso keleivių srauto per Baltijos valstybių oro uostus.
