„Pirmas žingsnis yra viešosios įstaigos pertvarkymas į biudžetinę, nes tik pertvarkius bus galima vienos rūšies juridinius asmenis sujungti“, – sakė posėdyje savivaldybės Juridinių asmenų valdymo skyriaus laikinoji vedėja Ingrida Serapinienė.
Aerodromui šiuo metu laikinai vadovauja „Parkavimo Kaune“ direktorius Justas Limanauskas, jis, kaip teigia savivaldybė, ir pasiūlė įstaigų sujungimą.
Savivaldybės atstovai teigia, jog aerodromui tapus biudžetine įstaiga, jo turtą bus galima išnuomoti ir lengviau bus užtikrinti pelningą jo veiklą.
„Įstaigų kilmė ir veikla ta pati, nes abi tenkina viešuosius interesus: „Parkavimas Kaune“ renka rinkliavą iš vairuotojų už transporto priemonių stovėjimą, o „S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas“ renka mokestį iš lėktuvų pilotų už naudojimąsi Aerodromo teritorija“, – BNS atsiųstame komentare sakė J.Limanauskas.
Pasak jo, „Parkingas Kaune“ administruoja ir kempingą, o aerodrome numatoma įrengti aviakempingą.
Įstaigos vadovas taip pat pabrėžė, jog ne vieną Kauno istorinį objektą administruoja įstaigos, vykdančios kitokią veiklą ar turinčios kitokį pavadinimą, tačiau tai grėsmės paveldo likimui nekelia.
„Įstaiga galės pilnai disponuoti turtu, galės jį įveiklinti, kad atsirastų aerodrome įvairios su skraidymu susijusios įstaigos, organizacijos, nuomoti. Šiuo metu viešoji įstaiga turi turtą, bet turėjimas neatima jos atsakomybės jį prižiūrėti, o lėšų užsidirbti ji yra suvaržyta“, – aiškino I.Serapinienė.
Tuo metu opoziciniai konservatoriai piktinosi, kad prijungus aerodromą prie „Parkavimo Kaune“, neliks jo pavadinimo.
„Man keista, kad toks didelės svarbos ne tik nacionalinio saugumo, bet ir kultūros paveldo objektas taip lengvai prijungiamas prie „Parkavimas Kaune“ ir praktiškai nelieka to net pavadinimo. Aš jau nekalbu apie funkcijas. Man labai keista, kad Dariaus ir Girėno vardai taip lengvai išbraukiami iš bendro Kauno istorinio konteksto“, – kalbėjo konservatorius Rytas Kupčinskas.
Pasak savivaldybės atstovų, kol kas įstaigos nėra jungiamos, todėl ir pavadinimo klausimas nėra sprendžiamas. Žadama, kad jis bus išsaugotas.
Konservatoriai taip pat priekaištavo, jog savivaldybė turėtų verčiau rūpintis, kaip aerodromą atnaujinti, o ne keisti jo juridinį statusą. Į tai miesto valdantieji atkirto, jog aerodromo būklė jau yra geresnė nei kada nors iki šiol.
„Tiek, kiek ten naujai yra padaryta, nebuvo padaryta gal kai Darius ir Girėnas ten turėjo nusileisti“ – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Tikslas yra išsaugoti aerodromą ir jį išvystyti ir pastatyti angarus, įkurdinti tenai įmones. Taip kad siūlyčiau nebijoti, mąstyti perspektyviai, o ne laikyti užkonservuota, kaip buvo iki tol, ir niekas nebuvo daryta“, – sakė valdančiųjų „Vieningo Kauno“ atstovas Šarūnas Matijošaitis.
Prieš keletą metų šimtmečio sukaktį minėjęs S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra laikomas vienu seniausių Europoje. Sezono metu per dieną čia leidžiasi ir kyla po kelis šimtus lėktuvų.
Jis yra pripažintas saugomu urbanistiniu, inžineriniu, istoriniu paminklu, įtrauktas į Europos įdomiausių atskristi aerodromų sąrašą.
2017 metais aerodrome atlikta kilimo-tūpimo tako rekonstrukcija.
Nuo 1919 metų šiame aerodrome kūrėsi nepriklausomos Lietuvos aviacija, čia 1933 metais buvo laukta per Atlantą skridusių ir tragiškai žuvusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno.
S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas iki 1987 metų buvo pagrindinis civilinis Kauno oro uostas, vėliau oro uostas buvo perkeltas į Karmėlavą, kur veikia iki šiol.
