Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 09 08 /11:35

S.Gentvilas: „Grigeo Klaipėdos“ valyklos veikla priklausys ir nuo užsienio ekspertų

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ ketina investuoti į savo nuotekų valyklą ir atnaujinti jos veiklą, tačiau aplinkos ministras sako, kad su užsienio ekspertais dar tariamasi, ar įmonės siūloma technologija nėra pernelyg sudėtinga ir tarši. Jis taip pat pabrėžė, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų.
„Grigeo Klaipėda“ įmonė Klaipėdoje
„Grigeo Klaipėda“ įmonė Klaipėdoje / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Pasak jo, bendrovė nori naudoti valymo įrenginius, vamzdynus, statyti naujus bioreaktorius, todėl nuspręsta pasitelkti ekspertus „iš šono“.

„Grigeo“ dabar turi keturis planus – gamykloje jie nori pasidaryti bioreaktorių, pirminį apvalymą daryti ir tada 14 kilometrų per miestą pumpuoti per vamzdį, tada valyti dar vienoje valykloje ir tada dar 1,6 kilometro pumpuoti į „Klaipėdos vandenis“. Keturi procesai, ir mes klausiame užsienio ekspertų, ar negalima vietoje keturių padaryti vieną ir apsieiti be keturių potencialių taršos šaltinių“, – BNS sakė S.Gentvilas.

Pasak jo, diskutuojama su Europos Komisijos bei kitų šalių ekspertais.

„Nėra tikslo, kad „Grigeo Klaipėda“ sustabdytų veiklą, bet yra tikslas, kad laikytųsi geriausios pasaulio praktikos ir dabar kaip tik su EK ekspertais, Švedijos ir Suomijos ekspertais bandom pasižiūrėti, kaip galėtume tą pasiūlyti, kad tai būtų geriausia praktika, o ne procesas kaip po senovei“, – kalbėjo jis.

Anot ministro, preliminarios išvados, kokiomis sąlygomis būtų galima atnaujinti valymo įrenginių veiklą, turėtų būti pateiktos dar rugsėjį.

Be to, liepą S.Gentvilas teigė, jog „Grigeo Klaipėda“ taršos kalbės ir su jos produkciją perkančia Švedijos „Ikea“. Pasak jo, „Ikea“ yra informavusi, jog nutraukė veiklą su „Grigeo Klaipėda“.

„Kontaktą su „Ikea“ turėjome, bet kadangi rugpjūtis atostogų mėnuo, tai truputį į rudenį viskas pasivėlino. (...) „Ikea“ informavo, kad yra nutraukusi veiklą su „Grigeo Klaipėda“ dėl sausio (2020 metų sausio, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kuršių marių taršos – BNS) įvykių, dabar kalba yra apie tai, kad baldininkai atitiktų standartą“, – sakė S.Gentvilas.

„Grigeo Klaipėda“ ketina savo nuotekų vamzdyną sujungti su „Klaipėdos vandens“ įrenginiais, o kvapų mažinimui įrengti papildomą įrenginį – vadinamąjį anaerobinį reaktorių, kuris sumažintų taršą.

„Klaipėdos vanduo“ gamybines „Grigeo Klaipėdos“ nuotekas pradėjo priimti ir valyti pernai sausį paaiškėjus, jog pastaroji nevalytomis nuotekomis ilgą laiką teršė Kuršių marias.

Grigeo Klaipėda“ ketina savo nuotekų vamzdyną sujungti su „Klaipėdos vandens“ įrenginiais.

Klaipėdos prokurorai praėjusią savaitę baigė ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos. Įtarimai pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų. Tarp įtariamųjų anksčiau minėtas pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas T.Eikinas.

Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys bus perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

„Grigeo Klaipėda“ pareiškė atkursianti pažeistą aplinką, sieksianti susitaikyti su valstybe bei kuo greičiau nutraukti baudžiamąjį procesą.

S.Gentvilas: vandentvarkos įmonės turės stambėti

Aplinkos ministras sako, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų.

„Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, – sakė S.Gentvilas.

Pasak jo, iš 62 vandens tiekėjų maždaug 20 būtų nepajėgios investuoti pačios, todėl jos turės jungtis į didesnes bendroves.

„Dabar jos yra per smulkios, bankai joms neskolina. Jos turi per mažai abonentų, infrastruktūra yra per daug apleista. Matome, kad reikės apjungimą skatinti. Kai kurios savivaldybės bus piktos ant šitų projektų, sakys, kad ministerija prisigalvojo, vietoj to sugalvotų, kaip gauti paramą. Bet jos nebeturime“, – sakė ministras.

Dabar jos yra per smulkios, bankai joms neskolina.

Be to, planuojami pakeitimai įteisinti vandens gręžinius. Pasak S.Gentvilo, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, maždaug trečdalis jų – nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, naudojamasi infrastruktūra neturint tam leidimų, už tai skiriamos baudos.

„Sukuriame laikinąjį įstatymą, kaip įsiteisinti tą maždaug trečdalį Lietuvos nelegalių gręžinių, pritaikome amnestiją vietoje šimtatūkstantinių baudų ir norime, kad savivaldybės kartu su Geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu tą trečdalį Lietuvos gręžinių, kurie neapskaityti, įteisintų“, – teigė ministras.

Įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimo rudens sesijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?