Pasak Simono Gentvilo, įmonė per kelerius metus anglių vartojimą žada sumažinti 90 procentų.
„Akmenės cementas“ anglių vartojimą sumažins“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį svarstant žaliųjų akcizų paketą teigė ministras.
Pasak jo, daugiau įtakos bendrovės veiklai turi sankcijos baltarusiškam ir rusiškam cementui – tai leidžia fabrikui realizuoti daugiau savo produkcijos.
„Pagrindinis oro gurkšnis mūsų Baltijos regiono cemento fabrikams yra sankcijos baltarusiškam ir rusiškam cementui. Per visą nekilnojamojo turto piką iš esmės visas Vilniaus regionas buvo statomas iš baltarusiško cemento, kuris neapmokestinamas nei taršos mokesčiais, nei (to cemento gamybai – BNS) perka dujas ar kitus išteklius rinkos kaina. Tai gelbėja mūsų cemento fabrikus Latvijoje ir Lietuvoje“, – komitete teigė S.Gentvilas.
Jis teigė, kad neformaliame Europos Sąjungos aplinkos ministrų susitikime Stokholme „Akmenės cemento“ situaciją aptarė su jos akcininke Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Schwenk Zement Beteilgungen“.
„Diskutavome apie cemento fabrikų prisitaikymą“, – teigė ministras.
Pasak jo, Aplinkos ministerija yra įmonei skyrusi kelis milijonus prisitaikyti prie kitos kuro rūšies.
BNS anksčiau rašė, kad iš nepavojingųjų atliekų paruošto didelės energinės vertės kuro deginimas įmonėje bus didinamas palaipsniui: 2024 metais jis turėtų pakeisti 75 proc., o 2027-ųjų pabaigoje – iki 90 proc. anglių.
Šiuo metu kaip alternatyvus kuras naudojamas džiovintas nuotekų dumblas bei netinkamos naudoti padangos, tačiau juo yra pakeičiama tik iki 10 proc. akmens anglių.
