Išmanūs pagalbos teikimo įrenginiai sumontuoti ir prieinami oro uosto vietose, kuriose susirenka didžiausias kiekis žmonių. Šiuo metu Lietuvos oro uostų keleivių terminaluose yra 23 automatiniai defibriliatoriai.
Šie įtaisai garso ir vaizdo nurodymais padeda saugiai atlikti defibriliaciją, tai gali padaryti net specialių žinių neturintis žmogus.
Oro uostų teigimu, atidarius prietaisą, žmogus išgirsta garsinius ir mato tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolimesnis gaivinimo veiksmas. Prie nelaimės ištikto žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą, nurodo, ar reikalinga defibriliacija, o jei reikalinga, ją atlieka.
„Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė, todėl norime užtikrinti defibriliatorių išdėstymą, kad jie būtų lengvai ir greitai pasiekiami skirtingose keleivių terminalų vietose“, – teigė Lietuvos oro uostų keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Anot jos, Vilniaus oro uoste įdiegti papildomi septyni, Kauno oro uoste – keturi, Palangos oro uoste dar trys defibriliatoriai. Vienas jų taip pat sumontuotas ir Lietuvos oro uostų administracijos patalpose.
Nors specialių žinių naudojant naujuosius įrenginius turėti nėra būtina, Lietuvos oro uostų darbuotojai vis tiek gaus papildomą informaciją, mokymus apie defibriliatorių specifiką, naudojimą ir galimybes padėti keleiviams.
Lietuvos oro uostai vasario viduryje kartu su „Raudonojo kryžiaus“ instruktoriais taip pat planuoja vykdyti nuotolinius bei gyvai vyksiančius viešus automatizuotų defibriliatorių naudojimo mokymus keleiviams.
Iniciatyva „Mylėti padėti“ kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius žmones, kai jiems reikia pagalbos dėl širdies problemų, o, svarbiausia – mokėti padėti iškart, naudojant būtent išorinius automatinius defibriliatorius.
Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą, kai ji netikėtai sustoja.
Sveikatos ekspertai primena, kad sustojus širdžiai, aplinkiniai privalo atlikti tris būtinus veiksmus: kuo greičiau iškviesti pagalbą, pradėti krūtinės ląstos paspaudimus (100–120 kartų per minutę dažniu), o jei yra galimybė, paspaudimus derinti su įpūtimais santykiu 30:2. Kol vyksta gaivinimas, į vietą reikėtų atsinešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį įjungti ir vadovautis defibriliatoriaus komandomis tęsiant gaivinimą.