Kaip rašo tvrain.ru, anksčiau šio Rusijos verslininko pavardė jokiuose turtingiausių žmonių sąrašuose nebuvo užfiksuota. V.Orlovas, stambiausios žvejybos įmonės Rusijoje savininkas, žiniasklaidos akiratyje atsidūrė vos prieš kelerius metus. 2015 metais „Komersant“ paskelbė interviu su juo, kuriame verslininkas teigia nemėgstantis viešumo ir pirmenybę teikiantis darbui.
V.Orlovas, stambiausios žvejybos įmonės Rusijoje savininkas, žiniasklaidos akiratyje atsidūrė vos prieš kelerius metus.
1965 m. Murmanske gimęs, čia įgijęs išsilavinimą, dirbęs rusas turi patirties ir tarptautinėse kampanijose – dirbo švedų „Scansea“, kuri pardavinėjo pigią žuvį Rusijos rinkoje. Tai buvo pirma užsienio bendrovė, atidariusi atstovybę Murmanske, o V.Orlovas ieškojo partnerių, tiekėjų, prekių pirkėjų.
Vėliau kartu su buvusio šios įmonės vadovu Magnusu Rotu jis įkūrė naują įmonę „Ocean Trawlers“, kuri rusų žvejams pardavinėti nenaujus norvegiškus laivus, prekiavo žuvimi, 2001 metais tapo stambiausia menkių tiekėja Norvegijoje. V.Orlovas, valdęs 50 proc. šios įmonės akcijų, stiprino kontaktus su Rusijos žvejais.
1998 metais prie šių verslininkų prisijungė Aleksandras Tuguševas ir vyrai įkūrė holdingą „Karat“, kuriame kiekvienam atiteko po 33 proc. akcijų „Ocean Trawlers“. Interviu „Bloomberg“ A.Tuguševas teigė: „Mes buvome užvaldyti idėjos sukurti didžiausią pasaulyje žvejybos įmonę.“ Po kelerių metų jis iš verslo pasitraukė, tapo politiku, užėmė aukštas pareigas Rusijos žvejybos valdyboje, o 2007 metais sulaukė kaltinimų sukčiavimu ir jam skirti 6 metai kolonijoje.
Tuomet su problemomis susidūrė ir „Ocean Trawlers“, tik ne Rusijoje, o Norvegijoje. Kaip kalbėjo V.Orlovas, jų įmonė atėmė darbą iš Norvegijos šiaurės žuvies perdirbimo įmonių, kadangi tiekė gatavą produkciją.
M.Rotas žurnalui „Norsk Fiskerinaering“ pareiškė, kad kas penktas gabalėlis keptos menkės, kurį suvalgo britas, yra atgabenta jo kompanijos.
Dėl sunkumų su Norvegijos valdžia ir buvusio partnerio nemalonumais Rusijoje, verslą V.Orlovas ir M.Rotas perkėlė į Honkongą, kas netrukdė įmonei augti. 2010 metais „Ocean Trawlers“ jau buvo stambiausia menkių tiekėja Barenco jūroje. Tuomet M.Rotas žurnalui „Norsk Fiskerinaering“ pareiškė, kad kas penktas gabalėlis keptos menkės, kurį suvalgo britas, yra atgabenta jo kompanijos.
2009 m. į laisvę išleistas A.Tuguševas grįžo į bendrovę „Karat“, tapo viceprezidentu, stengėsi atgauti savo akcijas, tačiau 2016-ųjų pabaigoje jam skirtas namų areštas, kaltinant jį bandant jėga atgauti 33 proc. bendrovės akcijų iš V.Orlovo.
Šis holdingas dar 2010 metais ėmėsi aktyviai supirkinėti Rusijos žvejybos įmonių akcijas, V.Orlovas teigė, kad sandorius finansavo „Sberbank“. Įsigijus ne vieną įmonę pagrindine kompanija tapo Rusijos „Norebo holdin“, kurioje V.Orlovas jau turėjo 67 proc. akcijų, o jo partneris iš Švedijos M.Rotas – 33 proc.
2016 metų gegužę situacija dar kartą pasikeitė – V.Orlovas išpirko partnerio akcijas už nenurodytą sumą. Šaltinių teigimu, šiam sandoriui įtakos galėjo turėti tai, kad Rusija uždraudė užsieniečiams dalyvauti žvejybos bendrovių veikloje. Kaip pranešė „Vedomosti“, V.Orlovas anksčiau turėjo Norvegijos pilietybę, bet 2014 metais jos atsisakė.
„Vedomosti“ teigimu, V.Orlovo įmonės apyvarta siekia 500–600 mln. dolerių, o pačios įmonės vertė siekia milijardą dolerių.
„Bloomberg“ skaičiavimais, šiuo metu „Norebo holding“ gamina 11 proc. visos žuvies produkcijos Rusijos rinkoje. Agentūra pažymi, kad sankcijos Rusijos ir pastarosios atsakas Vakarams išėjo bendrovei į naudą, kadangi smarkiai išaugino paklausą šalies viduje, o Europos Sąjunga ir JAV neapribojo maisto pramonės.
Bendrovės pelningumą, pasak „Bloomberg“, lemia ir tai, kad jos išlaidos yra rubliais, o pajamos iš eksporto – užsienio valiuta. Eksportas sudaro net 60 proc. „Norebo holding“ veiklos. Jos produkcija keliauja į visas didžiąsias žuvies rinkas, tarp jų – JAV, Didžiąją Britaniją, kitas Europos šalis, Rusiją ir Kiniją.
Žvejybos įmonių atstovai tvirtina, kad V.Orlovas turi didžiausias Rusijoje menkių ir silkių kvotas, net 15 proc. nuo visos leidžiamos pagauti žuvies. „Vedomosti“ teigimu, V.Orlovo įmonės apyvarta siekia 500-600 mln. dolerių, o pačios įmonės vertė siekia milijardą dolerių. Pats V.Orlovas „Bloomberg“ yra pareiškęs, kad pats savo kompaniją vertina „kur kas kukliau“.
„Niekada net negalėjau pagalvoti, kad sukursiu tokią milžinišką įmonę. Dabar mes norime būti visur, kur yra vartotojai – prekybos tinklai, produkcijos gamintojai. Mes matome potencialą“, – sakė V.Orlovas.
