Ketvirtadienį Europos vadovų tarybai oficialiai paskelbus sankcijas Baltarusijai, numatoma, kad jos suvaržys Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius. Taip pat bus ribojama kaimyninės šalies prieiga prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
Įvestos sankcijos paveiks ir Baltarusijos kalio trąšų gamyklą „Belaruskalij“, kuri savo produkciją į pasaulio rinkas eksportuoja naudodamasi Lietuvos geležinkelių ir uosto paslaugomis.
Lietuvos geležinkeliai: kroviniai dar važiuoja
Vis dėlto, pirmąją sankcijų įsigaliojimo dieną išorinių pokyčių beveik nematyti.
Su 15min ryte kalbėjęs Lietuvos geležinkelių viešųjų ryšių vadovas Tomas Digaitis sakė, kad kroviniai geležinkeliu iš Baltarusijos iki šiol važiuoja kaip ir anksčiau. Jo teigimu, įmonės teisininkams prireikė laiko, kad tinkamai įvertintų naująsias taisykles.
Penktadienį po pietų surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės vadovas Mantas Bartuška teigė, kad sankcijų poveikis bus ženklus ir paveiks 20 proc. (2,5 mln. tonų) visų vežamų trąšų kiekio ir pusę milijono tonų vežamų naftos produktų.
Baltarusiškiems kroviniams nustojus važiuoti šalies geležinkelių tinklu, infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“ dėl sumažėsiančių geležinkelių infrastruktūros mokesčių surinkimo prarastų reikšmingą metinių pajamų dalį – apie 10 mln. eurų.
Krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skaičiuoja, jog sankcijos paveiks apie 14 mln. bendrovės metinių pajamų iš trašų dalį, dar 4-5 mln. eurų gali būti prarasti dėl naftos eksporto ribojimų. Šiais metais vežėjas jau neteko dalies pajamų dėl nevykstančių naftos produktų ir azoto trąšų pervežimų iš Baltarusijos.
Vis dėlto, tokie praradimai atsirastų ne iš karto.
Ketvirtadienį paskelbto sankcijų dokumento pirmojo 1h straipsnio 3 punkte teigiama, kad sankcijos bus taikomos toms sutartims, kurios buvo sudarytos po 2021 m. birželio 25 dienos. Kadangi tokių sutarčių įsipareigojimai gali būti ilgalaikiai, remiantis šiuo punktu bent jau kol kas baltarusiškų krovinių judėjimas stoti neturėtų.
LTG su didžiausiu Baltarusijos kalio trąšų gamintoju „Belaruskalij“ turi ilgalaikę sutartį, kuri galioja iki 2023 m. pabaigos.
„Tai nereiškia, kad tie produktai galės ir važiuoti iki 2023 m. pabaigos, nes sankcijos galioja ne tik Lietuvos, bet ir visos ES įmonėms. Logistikos grandinėje veikia ir daugiau subjektų. Jei pas kažką logistikos grandinėje sutartys yra trumpesnės, jos, natūralu nutrūks, ir tada tas efektas atsiras. Sankcijose numatyti apribojimai su laiku pasieks ir mus, tam mes turime ruoštis“, – sakė M.Bartuška.
Įmonės vadovas sakė, kad bendrovė vertina galimą veiklos diversifikavimą, tačiau nepavykus kompensuoti patirtų nuostolių, būtų kreipiamasi paramos iš valstybės. Tokia parama būtų skirta kompensuoti infrastruktūros praradimus – pagal šiandieninius skaičiavimus, tokia suma siektų apie 10 mln. eurų.
Darbai penktadienį nestojo ir Klaipėdos uoste. Uosto direkcijos administracijos atstovė spaudai Ignė Rotaitatė-Pukenė sakė, kad praktinių pokyčių penktadienį nebuvo. „Uoste niekas nebuvo sustoję, viskas eina savo eiga kaip ir iki šiol“, – teigė ji.
Uosto atstovai prognozuoja, kad tikslesnes teisines analizes, kaip po sankcijų įvedimo vyks krovos veikla ir kiek tai gali kainuoti uostui, apsvarstys pirmadienį.
„Šiandien Klaipėdos uostas yra vienas iš labiausiai diversifikuotų uostų regione, todėl net esant rinkų svyravimams, uosto apyvarta išlieka auganti. Naujai įvestos sankcijos uosto veiklai įtakos turės, tačiau, tikimės, kad ji nebus esminė ir nepaveiks uosto apyvartos taip, kad ji nebūtų kompensuota kitų krovinių grupių augimu“, – atsiųstame komentare cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Uosto direkcijos atstovų teigimu, sankcionuojamų trąšų kiekis nėra didelis, taip pat yra leista užbaigti vykdyti jau pasirašytas sutartis.
Klaipėdos uosto direkcija 15min negalėjo detalizuoti, kokios trukmės sutartys tokiais atvejais yra įprastai pasirašomos.
Poveikis bus minkštesnis nei galvota?
Vertindamas padarytą išlygą galiojantiems kontraktams, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad ekonominių sankcijų poveikis Lietuvos bendrovėms, užsiimančioms baltarusiškų trąšų ir naftos produktų krova, bus gerokai mažesnis, nei iš pradžių buvo tikėtasi.
„Tai reiškia, kad Klaipėdos uosto ir geležinkelių bendrovės, užsiimančios baltarusiškų naftos produktų ir trąšų tranzitu, gali ramiai vykdyti anksčiau nei šių metų birželio 25 d. pasirašytų sutarčių sąlygas ir toliau vykdyti tranzito operacijas. Realus poveikis Lietuvos bendrovėms priklausys nuo to, kada pasibaigs dabartinių sutarčių galiojimas, t.y. nuo to, ar baltarusiškų krovinių tranzito sutartys yra ilgalaikės ar trumpalaikės“, – mano jis.
Nors toks reikalavimas galėtų bent laikinai tapti landa apeiti draudimus, banko „Luminor“ ekonomistė I.Genytė-Pikčienė mano, kad nurodytas terminas, žvelgiant plačiau, nelabai ką keičia.
„Tai yra principinis politinis sprendimas ir jeigu jam nebuvo pasiruošta iš anksčiau, dabar jau nelabai pasiruoši. Mano akimis, tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek uostas turėjo numatyti, kad vykdyti verslą su tokia valstybe yra netvaru ir alternatyvių scenarijų paieška turėjo būti vykdoma. Šiandien baltarusiškų prekių dalis uoste sudaro nemažą dalį krovos ir to vakuumo mes kol kas neturėsime kuo kompensuoti“, – 15min komentavo ji.
Ji pridūrė, kad nuostoliai, kuriuos Lietuva pajus makro mastu nebus reikšmingi, tačiau situacija taps paskata ieškoti kitų tranzito būdų, kaip vertikalus Baltijos valstybių krovinių tranzitas per „Rail Baltica“ geležinkelį.
I.Genytė-Pikčienė mano, kad tokia strategija turėtų būti įgyvendinama nepriklausomai nuo to, kaip Baltarusijos politinę santvarką ilguoju laikotarpiu paveiks Vakarų sankcijos.
„Baltarusija labai ilgą laiką apie save primindavo įvairiais pagrasinimais. Privačios kompanijos tai padarė 2014 m. kai paaštrėjo geopolitinė situacija, labai daug produkcijos buvo nukreipta nuo Baltarusijos ir Rusijos rinkos į kitas ir buvo rastos alternatyvos. Tuo tarpu geležinkeliai ir uostas liko komforto zonoje ir dabar greičiausiai reikės patirti nuostolius“, – sakė ekonomistė.
Tuo tarpu A.Izgorodinas mano, kad sankcijų paketas yra minkštesnis, nei buvo galima tikėtis. „Gali būti, kad šiuo dokumentu Europos Sąjungą paliko sau manevro laisvę griežtinti ekonomines sankcijas, jei santykiai su Baltarusija toliau blogės“, – spėja jis.
Potencialios netektys skaičiuojamos milijonais
Lietuvos geležinkelių atstovų skaičiavimais, visos pajamos iš baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų. iš „Belaruskalij“ krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ 2020 metais gavo 61 mln. eurų pajamų. Pajamos iš trąšų pernai sudarė apie 16 proc. visų valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ pajamų, gautų už krovinių pervežimo paslaugas.
Dalies krovinių neteks baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste kraunantis Birių krovinių terminalas, kurio kalio chlorido krovos apimtys siekė 10–11 mln. tonų per metus.
Baltarusiškų kalio trąšų krova sudaro beveik 100 proc. didžiausios Klaipėdoje veikiančios krovos kompanijos pajamų. Birių krovinių terminalas pernai gavo beveik 91 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 16 mln. eurų pelno.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pilnos ekonominių santykių įšaldymo pasekmės šaliai „kainuotų“ 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per trejus metus. Didžiausias poveikis jaustųsi kitais metais ir siektų apie pusę procento BVP, o per kitus dvejus metus – 0,3 proc. ir 0,2 proc. Prognozuojama, kad vėliau poveikis būtų dar mažesnis. Tiesa, tokią prielaidą Lietuvos bankas kelia remdamasis pačiu pesimistiškiausiu prekybos tarp šalių nutraukimo scenarijumi, todėl realus poveikis turėtų būti mažesnis. Oficialiai paskelbtas sankcijų paketas prognozei įtakos neturės.
Sektorius gali sulaukti ir valstybės pagalbos. Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė vertins sankcijų paketo griežtumą Lietuvos įmonėms ir galbūt skirs paramą.
„Pirmiausia reikia nuostolius labai tiksliai žinoti ir tai labai priklauso nuo sprendimų modalumo. Kol kas tiek galiu pakomentuoti, bet tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė premjerė.
