Oficialiai sankcijos tam tikriems Baltarusijos ekonomiką palaikantiems sektoriams dar neįvestos, jas patvirtinti ketinama šį ketvirtadienį.
Eksporto ribojimai turėtų paliesti tokius sektorius kaip tabakas, naftos ir cheminiai produktai, finansinių investicijų instrumentai, ginklai ir įranga, kuri gali būti panaudota prieš opozicionierius. Taip pat – kalio trąšos, kurių eksporto draudimas Lietuvą paliestų tiesiogiai.
Sprendimas uždrausti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per ES paveiktų tas įmones, kurios susijusios su stambios Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ produktų eksportu per Klaipėdos uostą. Lietuvos įmonių nuostoliai dėl tokio sprendimo siektų dešimtis milijonų eurų per metus.
Kaip jau skelbėme, iš „Belaruskalij“ krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ 2020 metais uždirbo 61 mln. eurų. Pajamos iš trąšų pernai sudarė apie 16 proc. visų valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ pajamų, gautų už krovinių pervežimo paslaugas.
Tiesa, Lietuvos geležinkeliai pastaruoju metu baltarusiškų krovinių pervežimo veiklą laikė kaip turinčią aukštą verslo riziką, todėl, jų atstovų teigimu, jau kuris laikas stengiasi diversifikuoti klientų ratą.
„LTG Cargo“ pernai įsteigė dukterinės bendrovės Lenkijoje ir Ukrainoje, kur aktyviai plečia savo veiklą. Dar šiemet bendrovė pradės ir intermodalinius pervežimus, sujungdami Lietuvą su Vakarų Europa, taip pat pasirašyti preliminarūs susitarimai su potencialiais klientais Ukrainoje dėl lokomotyvų nuomos.
Sektorius gali sulaukti ir valstybės pagalbos. Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė vertins sankcijų paketo griežtumą Lietuvos įmonėms ir galbūt skirs paramą.
„Pirmiausia reikia nuostolius labai tiksliai žinoti ir tai labai priklauso nuo sprendimų modalumo. Kol kas tiek galiu pakomentuoti, bet tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek ji bus“, – sakė ministrė pirmininkė.
Toks valdžios sprendimas nudžiugino „Lietuvos geležinkelių“ atstovus.
„Skaičiuojame, jog visos pajamos iš baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų, tad akivaizdu, jog poveikis geležinkelių sektoriui būtų didžiulis, o pakeisti baltarusiškus krovinius kitomis kryptimis užtruks ne vienerius metus. Džiaugiamės Vyriausybės požiūriu į galimą pagalbą infrastruktūrai, nes išlaikyti Lietuvos geležinkelių tinklą konkurencingu yra itin svarbu galvojant apie ateities perspektyvą“, – teigė bendrovės Ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis.
Uostas prarastų iki 30 proc. krovinių
Didelių nuostolių tokiu atveju patirtų ir Klaipėdos jūrų uostas, kuriame per metus pakraunama apie 10-11 mln. tonų baltarusiškų trąšų. Baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei 30 proc. visų uosto krovinių.
Labiausiai dėl situacijos nukentėti gali „Belaruskalij“ ir verslininko Igorio Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas. Beveik 100 proc. didžiausios Klaipėdoje veikiančios krovos kompanijos pajamų sudaro uždarbis iš baltarusiškų kalio trąšų krovos. Birių krovinių terminalas pernai gavo beveik 91 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 16 mln. eurų pelno.
Susisiekus su „Birių krovinių terminalo“ vadovu Vidmantu Dambrausku, šis teigė sankcijų klausimu apskritai nekalbėsiąs.
Tiesa, gegužės pabaigoje direktorius buvo atviresnis. Jis tuo metu 15min teigė, kad įvedus sankcijas bendrovė galimai atleis dalį darbuotojų ir kraus grūdus.
2020 m. pabaigoje apie sankcijas „Belaruskalij“ pasisakė ir BKT akcininkas Igoris Udovickis. Jis teigė, kad jų naudą daugiausia pajustų Vokietija, Rusija, Kanada ir kitos kalio trąšų gamyklas turinčios šalys, nes tai leistų padidinti šių įmonių kapitalizaviją „dešimtimis milijardų eurų“. „Tokios sėkmės kaina – šimtai milijonų eurų prarastų pajamų kasmet, tūkstančiai netekusių darbo uosto, geležinkelių ir kitų susijusių įmonių darbuotojų“, – I.Udovickį citavo BNS.
Klaipėdos uosto direkcija atsisakė komentuoti galimų sankcijų poveikį, kol nebus paskelbtas oficialus ES sprendimas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad ekonominių santykių įšaldymo pasekmės šaliai „kainuotų“ 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per trejus metus. Didžiausias poveikis jaustųsi kitais metais ir siektų apie pusę procento BVP, o per kitus dvejus metus – 0,3 proc. ir 0,2 proc. Prognozuojama, kad vėliau poveikis būtų dar mažesnis.
Ekonomistas: Baltarusija per Lietuvą eksportuoja nišinius produktus
15min kalbintas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė matantis riziką, jog per Lietuvą transportuojami baltarusiški kroviniai yra tam tikra prasme specifiniai. Žiūrint iš makroekonominių pozicijų, sankcijos reikštų, kad sulėtės Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus atsigavimas, kuris dabar yra ganėtinai spartus.
„Problema yra tame, kad jeigu Klaipėdos uostas beveik neturės galimybių toliau krauti trąšų, šiame regione yra labai sunku jas pakeisti kitomis trąšomis. Tai yra specifinė prekė. Čia apskritai nėra daug trąšų gamintojų ir nėra tiek tų gamintojų, kurie norėtų eksportuoti trąšas per Lietuvos uostus“, – 15min sakė jis.
Tačiau kaip ir 2014 m. Krymo krizės sukeltų padarinių atveju, taip ir šiuo sankcijos gali paskatinti pervežėjus ir krovos įmones diversifikuoti savo eksportą, mano pašnekovas.
„Tame matyčiau ir teigiamą aspektą. Viena iš nišų, kur galėtų įmonės investuoti yra žemės ūkio kultūrų pervežimas. Lietuva visuomet turi pakankamai gerą grūdų derlių. Diversifikacija yra neišvengiamas dalykas, nes įtampa tarp ES ir Baltarusijos bus ganėtinai ilgą laiką“, – spėja A.Izgorodinas.
Panašių aspektų įžvelgia ir kiti ekonomistai. Gegužės pabaigoje 15min laidoje „Versus“ dalvavusi Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad geležinkelių ir uosto priklausomybė nuo Baltarusijos krovinių ir su tuo susijusi rizika egzistuoja jau seniai.
„Matyt, tai yra daugiau politinis klausimas, o ne ekonominis, nes turėti nuolat tokią rizikingą, įnoringą ir sunkiai prognozuojamą verslo partnerę nėra sveikas verslo modelis“, – sakė ekonomistė.
„Reikėtų mažinti priklausomybę nuo tokios rizikingos rinkos ir ieškoti alternatyvų“, – pridūrė ji.
Sankcijos kurs spaudimą Baltarusijai
Žinoma, sankcijos, nors ir atsilieps Lietuvai, Baltarusijos ekonomikai, kurį yra priklausoma nuo eksporto, turės dar didesnę įtaką ir kirs per ekonominius rodiklius.
„Baltarusiams neapsimoka atsisakyti Klaipėdos uosto dėl visiškai paprastos matematikos – kuo tiesesnis yra logistikos kelias, tuo mažesni logistikos kaštai ir didesnė pelno marža. Didžiausia rizika, kokią aš matau, yra skolinimosi kaina rinkoms, kuri priklauso nuo makroekonominių ir politinių rizikų. Trąšų eksporto apribojimas baltarusiams reiškia du dalykus – prastesnė politinė situacija ir didesnė ekonominė rizika“, – sakė A.Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad žiūrint politiškai, po incidento su „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Baltarusija prarado galimybę manevruoti tarp ES ir Rusijos, kaip darė iki šiol, ir bus priversta pasirinkti Rusijos pusę. Pastaroji šalis gali nutarti subsidijuoti Baltarusiškų trąšų gabenimą per savo uostus, dar labiau didindama šios šalies priklausomybę.
„Neatmetu ir trečio varianto – jei Baltarusija eis daugiau link Rusijos, Rusija gali ir nupirkti baltarusiškas trąšų gamyklas nes tokių pasiūlymų jau buvo. Tai gali pasikartoti ir dabar, nes Rusijai tai būtų galimybė pigiai nusipirkti geras gamyklas“, – sakė A.Izgorodinas.
Pirmadienio sankcijos Lietuvos beveik nepalies
Pirmadienį ES taip pat nutarė įvesti sankcijas baltarusiškoms įmonėms „Logex“, „Novaja Neftenaja Kompanija“, „Sohra“, „Bremino group“, „Globalcustom“ „Belaeronavigacija“, „Maz“ ir „Belaz“.
Dalis jų turi ryšių ir su Lietuva. Verslininkai Aleksejui Aleksinas ir Aleksandras Zaicevas mūsų šalyje yra 2012 m. įkūrė dvi įmones, tačiau šios veiklos šalyje beveik nevykdo.
Naujas sankcijas ES Baltarusijai nusprendė įvesti po to, kai gegužę Minske buvo priverstinai nutupdytas į Vilnių skridęs civilinis lėktuvas, kuriame buvo opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.
