Sanatorijos „Belorus“ sąskaitos banke „Swedbank“ buvo įšaldytos praėjusių metų gruodžio mėnesį po to, kai buvo įvestas trečiasis ES sankcijų Baltarusijai paketas.
„Belorus“ į sankcijų paketą pateko todėl, jog sanatorijos veiklą kontroliavo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir jai vadovaujantis įtakingas Aliaksandro Lukašenkos režimo politikas Viktoras Šeimanas. Šiam politikui ES sankcijos įvestos dar nuo 2011 m.
Lietuvos politikos kuluaruose kalbama, kad bankas V.Šeimano situaciją keliolika metų buvo pražiūrėjęs – tai pastebėta tikrinant naujas sankcijas Baltarusijos prezidentūros padaliniui.
Sanatorijos administracija dėl sąskaitų įšaldymo teismui pateikė skundą, tačiau rodėsi, kad išeities iš padėties nematyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 3 d. jį atmetė, o gegužės 25 d., Vilniaus apygardos teismas atmetė ir sanatorijos „Belorus“ apeliacinį skundą.
sankcijų sanatorijai „Belorus“ chronologija
- 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvyksta Baltarusijos prezidento rinkimai. Pagal oficialius duomenis, Aliaksandras Lukašenka gauna 80 proc. balsų ir išrenkamas šeštąjai kadencijai.
- Baltarusijoje kyla protestai, Vakarai smerkia neskaidrius rinkimus. Kita dieną rinkimų štabe sulaikoma pagrindinė A.Lukašenkos konkurentė Svetlana Cichanouskaja, netrukus pasitraukusi į Lietuvą.
- 2020 m. rugpjūčio 14 d. Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis paskelbia, kad Baltarusijai bus įvestos ekonominės sankcijos už „prievartą ir falsifikacijas“.
- 2020 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje vyksta Baltarusijos opoziciją palaikanti akcija „Laisvės kelias“, į ją susirenka 50 tūkst. žmonių.
- 2020 m. gruodžio 16 d. ES paskelbia trečiąjį sankcijų Minsko režimui paketą. Sankcijos įvestos 29 fiziniams ir septyniems juridiniams asmenims. Į sankcijų paketą įtraukta Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausioji ūkio valdyba, vienintelė Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ dalininkė.
- 2020 m. gruodžio 18 d., motyvuojant įvestomis sankcijomis, bankas „Swedbank“ įšaldo sanatorijos „Belorus“ sąskaitas.
- Sausio 13 d. sanatorijos darbuotojai surengia mitingą šalia savo įmonės. Protestai dar kartą rengti sausį Druskininkuose, balandį prie Užsienio reikalų ministerijos bei gegužę Vilniaus centre.
Per tą laiką žiniasklaidoje pasirodė daugybė reportažų apie sankcijų poveikį pačiai sanatorijai ir jos darbuotojams. Įšaldžius sąskaitas, be pajamų liko apie 400 sanatorijos darbuotojų, jos nepasiekė ir valstybės dalinama parama dėl COVID-19 pandemijos. Sanatorijos darbuotojai net keletą kartų rengė piketus Druskininkuose ir Vilniuje.
Tačiau viskas pradėjo keistis praėjusį mėnesį. Birželio 11 d. Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ paskelbė, kad V.Šeimanas atsistatydina iš pareigų ir pasitraukia į pensiją. Sanatorijos administracija pradėjo aktyviai bendrauti su „Swedbank“, siųsdama jiems dokumentus, pagrindžiančius tai, kad V.Šeimanas valdybai nevadovauja.
Be to, pasikeitė ir sanatorijos pavaldumas. Tai 15min patvirtino Užsienio reikalų ministerija.
Šiandien „Belorus“ sanatorija nebėra tiesiogiai pavaldi A. Lukašenkos administracijai, bet yra pervesta iš Prezidento reikalų valdybos į Respublikinį sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centro pavaldumą.
„Pasikeitus sanatorijos „Belorus“ pavaldumui, neliko antrinių sankcijų priežasties“, – teigiama URM atsakyme.
Įdomu, kad panašų sankcijų apėjimo būdą dar kovą viešai yra įvardijęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. „Baltarusijos pusė labai nesunkiai gali išspręsti tą situaciją, ir jie tai puikiai žino, pervesdami sanatoriją į kitą pavaldumą – atlikti administracinius veiksmus, kad sankcionuotas asmuo nebūtų tiesiogiai kontroliuojantis sanatoriją“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė politikas.
Registrų centre VšĮ Sanatorija „Belarus“ vis dar įvardijama kaip Baltarusijos respublikos biudžetinė organizacija, kurios savininkas yra Baltarusijos respublikos prezidento reikalų valdyba.
Tokia argumentacija įtikina ne visus. 15min kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslo darbuotojas, politologas Laurynas Jonavičius mano, kad pasikeitus įstaigos vadovui ar organizacinei struktūrai, faktinis pavaldumas Baltarusijos respublikos administracijai išliko.
Pašnekovas mano, kad jei sankcijų galima išvengti tiesiog biurokratiškai pakeitus valdymo struktūrą, jos tampa neaiškios.
sankcijų sanatorijai „Belorus“ chronologija
- Sausio 14 d. Seimas priima įstatymą, pagal kurį sanatoriją „Belarus“ paliekantys darbuotojai galės gauti vienkartines išmokas.
- Sausio 26 d. paramą sanatorijai „Belarus“ nutraukia Užimtumo tarnyba.
- Sausio 29 d. sanatorija dėl įšaldytų sąskaitų kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Jo sprendimas paskelbtas kovo 3 d. – taikomos priemonės pripažintos teisėtomis.
- Kovo 30 d. užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas praneša, kad Lietuva svarsto siūlyti Minskui derėtis dėl sanatorijos perėmimo.
- Gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismas palieka galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą – sankcijos sanatorijai yra teisėtos.
- Birželio 11 d. pranešama, kad atsistatydina Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiosios ūkio valdybos vadovas Viktoras Šeimanas.
- Birželio 26 d. sanatorijos darbo tarybos pirmininkas žiniasklaidai atskleidžia, kad pasitraukus V.Šeimanui, vyksta korespondencija su valstybės įstaigomis ir banku, kad sąskaitos būtų atblokuotos.
- Liepos 1 d. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir sanatorijos atstovai praneša, kad įmonės sąskaitos atblokuotos
„Jei taikoma logika, kad sanatorija perduodama Baltarusijoje kito subjekto žinion, tuomet dingsta sankcijų prasmė. Įvedus sankcijas organizacijai užtenka pakeisti pavadinimą ir tas sankcijas reikia nuimti. Baltarusijoje realiai viskas vyksta centralizuotai, per vieną ar kelis asmenis ir, nežinau ar formalus priklausomybės pakeitimas būtų pakankamas pretekstas sankcijas atšaukinėti“, – sakė politologas.
Sanatorija ketina veiklą tęsti toliau
Su 15min kalbėjusi sanatorijos „Belarus“ rinkodaros skyriaus vadovė Elena Ramanauskienė tokiu sprendimu džiaugėsi. Ji sakė, kad per pusmetį dėl įšaldytų sąskaitų ir neveiklumo, įstaiga prarado daug klientų ir pajamų, nors tikslaus skaičiaus neįvardijo. Per pusmetį, kai sanatorija nedirbo, iš darbo išėjo 18 žmonių. Šiuo metu joje dirba 374 darbuotojai.
Pasak pašnekovės, „Belorus“ turėjo partnerių ne tik Baltarusijoje, tačiau ir Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje bei Izraelyje, dalis klientų atvykdavo ir iš Šiaurės Amerikos šalių, kurie irgi džiaugiasi tokiais pokyčiais.
„Viešai paskelbę, kad vakar atsidarome nespėjame kilnoti regelio, yra labai daug norinčių atvykti, jau yra registracijų. Savo pastoviems klientams mėginsime pritaikyti ar nauolaidas. Liepos mėnesį nebus tokio klientų antplūdžio, koks būdavo visada. Labai sudėtinga situacija su Izraeliu, nes klientai negali atvykti dėl COVID-19 situacijos. Kol kas pagrindiniai mūsų klientai bus lietuviai ir latviai“, – sakė ji.
Gegužės mėnesį Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad sieks pradėti derybas dėl sanatorijos perėmimo. Tačiau E.Ramanauskienė sakė, kad pastaruoju metu iš ministerijos nieko dėl tokio proceso negirdėti. „Mes negavome tokios informacijos, ji buvo paskelbta tik žiniasklaidoje. Apie tai buvo kalbama iki lėktuvo nutupdymo. Iš pradžių buvo toks URM noras pradėti derybas, bet dabar pasikeitė situacija“, – pastebėjo ji.
Tai, kad toks procesas gali būti sudėtingas supranta ir Lietuvos politkai. Gegužę žiniasklaidai kalbėjusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad derybų pradžiai gali sukliudyti Baltarusijos nenoras bendradarbiauti.
L.Jonavičius sako, kad sunkiai įsivaizduoja sėkmingą tokių derybų eigą. Nors sanatorija Baltarusijai nėra didelių pinigų šaltinis, o pastarąjį pusmetį apskritai nešė tik nuostolius, derybose daugiausiai lemtų ne ekonominis išskaičiavimas, tačiau galios ir prestižo žaidimai.
„Lietuvos sprendimas būtų logiškas, nes tai objektas, kuriame dirba Lietuvos piliečiai, jis yra Lietuvos teritorijoje. Tiesiog nemanau, kad iš kitos pusės kas nors eis į derybas santykiams esant tokiems, kokie jie yra. Kiek suprantu, reakcijos iš Baltarusijos pusės nebuvo. Tai lemia ne ekonominiai veiksniai, o galbūt daugiau noras įrodyti, kad aš esu stiprus. Susitarimo artimiausiu metu greičiausiai nebus“, – sakė L.Jonavičius.
TSPMI profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad dabartinė situacija yra tinkama Baltarusijos režimui, kadangi sanatorija tapo įrankiu kurti konfliktą Lietuvos visuomenės viduje.
„Sanatorijos darbuotojai jaučia netikrumą, patyrė nuostolių, todėl veikiausiai kritiškai vertina Lietuvos institucijų politiką. Konfliktai yra naudingi tiek Baltarusijos, tiek ir kitiems autoritariniams režimams. Jie nukreipti tam, kad demokratinėse visuomenėse kurtų susiskaldymą. Neatmesčiau to, kad bent jau šiuo požiūriu bus siekiama pasilikti tokius, kad ir labai nedidelius svertus konflikto stiprinimui“, – 15min sakė jis.
Pašnekovo nuomone, Lietuvos pasienyje bręstanti migracijos krizė, skatinama Baltarusijos vyriausybės, yra tokio visuomenės skaldymo pavyzdys.
Politologai: Lietuva nebuvo pilnai pasiruošusi
Vertindamas pėdsaką, kuri sankcijų istorija paliko visuomenės akyse, L. Jonavičius mano, kad iš dalies pusmetį trukusioje „Belorus“ dramoje matosi ir pačios Lietuvos nepasiruošimas. „Norėjome kuo greičiau parodyti, kad sankcijas įgyvendiname ir kad jos gali būti veiksmingos. Pritaikėme jas sanatorijai, bet nebuvo pagalvota, ką daryti kai kils problemos – ką daryti su keliais šimtais žmonių ir koks yra kaštų ir naudos santykis – kaštų režimui ir naudos mums kaip piliečiams“, – sakė jis.
Politologas pabrėžė, kad tai iš dalies suprantama, kadangi Lietuva sankcijų įvedime neturi daug patirties. Visgi susidariusi situacija kelia kitą klausimą – kaip šalies valdžia tvarkysis tuomet, kai Lietuvos geležinkelius ir uosto įmones palies dabartinės, po neteisėto „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo įvestos sankcijos Baltarusijai.
„Ten irgi bus daug kaštų, kils protestai, spaudimas bus didesnis. Klausimas, kaip būsime tam pasiruošę. Tai retoriniai klausimai, tačiau į juos svarbu atsakyti. Sankcijos sanatorijai buvo daugiau simbolinės, nes režimas tikrai gyveno ne iš šių pajamų“, – teigė L.Jonavičius.
Kalbėdamas apie pusmetį trukusių sankcijų rezultatą R.Vilpišauskas teigė, kad pamatuoti jų įtaką yra sudėtinga neatlikus išsamesnių tyrimų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokie įrankiai yra per menki, norint pasiekti pagrindinius sankcijų tikslus.
„Jeigu tikslas yra pasiekti, kad režimas paleistų politinius kalinius, nustotų naudoti represijas prieš opoziciją ir sudarytų sąlygas laisviems rinkimams, matome, kad sankcijos to neleido pasiekti. Jeigu tikslas yra signalizuoti, kad ES nepritaria tam, ką daro Baltarusija, signalas buvo pasiųstas. Tam tikrų nepatogumų tiems žmonėms, kurie pateko į sankcionuojamų sąrašą sudarė. Nebūtų teisinga teigti, kad jie nepatyrė jokio poveikio“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat pritarė nuomonei, kad Lietuvos institucijos nebuvo pasiruošusios reaguoti į tokią situaciją ir turėjo mažai idėjų, kaip reikėtų padėti prisitaikyti prie pakitusių sąlygų sanatorijoje dirbusiems žmonėms.
