Įmonė „TT Baltics“ yra registruota Latvijoje, o Lietuvoje veikė su „TUI Baltics“ prekės ženklu ir vartotojams siūlė keliones į Turkiją, Egiptą ir panašiomis kryptimis.
Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, TUI kelionių organizatoriaus akcininkas Rusijos oligarchas Aleksejus Mordašovas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Dėl to „TT Baltics“ veikla buvo sustabdyta, o sąskaitos – užšaldytos.
„Vadovaudamiesi įstatymais ir reglamentais, iškart informavome savo keliautojus apie atšauktas keliones ir pradėjome rinkti prašymus iš klientų dėl pinigų grąžinimo. Įvedus sankcijas, kad įvykdytume bet kokius mokėjimus, pradžioje turėjome gauti Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) leidimus. Praėjus gegužei, visas funkcijas perėmė FNTT“, – 15min pasakojo „TT Baltics“ Lietuvoje atstovė Rasa Barisienė.
Gavus reikiamus leidimus, gegužę klientams pinigus pavyko grąžinti – iš viso patenkinta apie 300 prašymų, grąžinta 200 tūkst. eurų.
Kaip akcentavo R.Barisienė, pateikus FNTT leidimą, visus mokėjimus papildomai tikrino „Citadele“ bankas, kurio klientė yra „TT Baltics“.
Tačiau birželį, įsigaliojus JAV sankcijoms, kelionių organizatorė iš „Citadele“ gavo laišką, kad jiems reikalingas papildomas leidimas, kurį turėtų pateikti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM). Kol jis nebus pateiktas, kaip konstatavo bankas, visi mokėjimai – stabdomi.
„Kreipėmės į URM Sankcijų grupę, gavome atsakymą, kad tai ne jų kompetencija. Jie mus nukreipė į FNTT. Ši atsakė, kad jie neprižiūri JAV sankcijų ir rekomendavo kreiptis į JAV Valstybės departamentą. Kreipėmės, atsakymo negavome“, – įmonės veiksmus nupasakojo R.Barisienė.
Bendrovė kreipėsi į Lietuvos banką, tačiau šis taip pat nurodė, kad niekuo padėti negali ir rekomendavo kreiptis į URM ir JAV Valstybės departamentą.
„Ratas užsidarė. Laukiame to atsakymo iš JAV Valstybės departamento, bet kol kas nei žinutės, kad gavo mūsų raštą, nei atsakymo nėra. Kreipėmės visur, visur kur galėjome – į žiniasklaidą, kelionių asociacijas, kurie stengiasi išjudinti šį klausimą, susisiekėme ir su Seimo nariais. Prašome visų pagalbos, prašome ir klientų, kad kaip galėdami viešintų šitą klausimą“, – kalbėjo įmonės atstovė.
Įmonės darbuotojai nuo birželio negauna atlyginimų
R.Barisienė užtikrino, kad įmonės sąskaitoje yra pakankamai pinigų, kad būtų galima atsiskaityti tiek su klientais, tiek su darbuotojais, kuriems dėl užšaldytų mokėjimų nuo birželio nepavyksta pervesti atlyginimų. Ir ne tik jų.
„Tai yra labai liūdna, kadangi norime daryti būtinuosius mokėjimus, kurie yra reikalingi. Norime sumokėti savo darbuotojams, kurie kasdien teikia atsakymus keliautojams, registruoja prašymus. Žmonės, kurie yra išėję iš darbo, negali gauti kompensacijų už nepanaudotas atostogas“, – kalbėjo R.Barisienė.
Pasak jos, įmonė negali sumokėti mokesčių valstybei, atsiskaityti su tiekėjais.
Šiuo metu bendrovė Lietuvoje turi 3 darbuotojus, bet, pasak pašnekovės, kitą savaitę beliks tik vienas. Dar du yra vaiko priežiūros atostogose.
Tiesa, įdomu tai, kad Latvijoje bendrovė su klientais atsiskaityti galėjo.
Žmonės, kurie yra išėję iš darbo, negali gauti kompensacijų už nepanaudotas atostogas.
„Citadele“ bankas jau yra informavęs bendrovę, kad mokėjimus atnaujins, tačiau R.Barisienė teigė, kad trečiadienį situacija dar nebuvo pasikeitusi.
„Praėjusią savaitę buvo sužibusi viltis, kad bankas praleis tuos mokėjimus. Labai tikimės, labai laukiame ir esame pasiruošę viską padaryti. Čia, žinote, tas pats kaip sunešioti nesunešiojamus batus, kad tik būtų koks tai rezultatas“, – liūdnai juokavo moteris.
URM rekomendavo kreiptis į FNTT, ši – į banką
15min paprašė komentaro ir istorijoje minimų institucijų – URM ir FNTT.
„Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą FNTT yra kompetentinga institucija, kuri koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, todėl maloniai rekomenduojame dėl atsakymų kreiptis į FNTT“, – sakė URM.
Ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos institucijos negali daryti įtakos JAV institucijų sprendimams dėl konkrečių sankcijų taikymo atskiriems subjektams.
„Pažymime, kad Užsienio reikalų ministerija neteikia finansinėms institucijoms nei išaiškinimų, nei kokių nors instrukcijų jų veiklos klausimais“, – sakė ministerija.
Tuo metu FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė sakė, kad FNTT neprižiūri JAV sankcijų įgyvendinimo, duomenų nerenka Lietuvos teisės aktais nėra įpareigota priimti sprendimų dėl išimčių arba leidimų netaiktyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų.
„Dėl banko dalykinių santykių su klientais politikos reikėtų kreiptis į banką“, – sakė M.Zdanauskaitė.
„Citadele“ mokėjimus atnaujins
„Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Kristīne Mennika 15min komentavo, kad Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų Užsienio turto kontrolės biuro (angl. Office of Foreign Assets Control, OFAC) ir nacionalinės sankcijos taikomos tiek fiziniams asmenims, tiek organizacijoms, o bet kokia neautorizuota veikla, įskaitant bankinius pervedimus, su įmonėmis, kurioms taikomos ES sankcijos arba jų vardu, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Mūsų manymu, tai nėra priimtina nei bankui, nei mūsų kliento klientams. „Citadele“ veikia vadovaudamasi Lietuvos ir Latvijos įstatymais, taip pat savo vidaus politika ir vos gavusi atitinkamus leidimus, nedelsdama vykdo mokėjimus iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąskaitų“, – sakė K.Mennika.
Jos teigimu, Latvijoje, vadovaujantis Sankcijų įstatymu, finansų sektorių reguliuojanti institucija gali išduoti leidimus atlikti mokėjimus tais atvejais, kai asmeniui taikomos JAV OFAC sankcijos. Tačiau Lietuvoje nėra įstatymo ir praktikos, kaip taikyti JAV OFAC sankcijas ir gauti leidimus tokiems mokėjimams atlikti. Taigi, po to, kai JAV OFAC nustatė „TT Baltics“ naudos gavėją, Latvijoje buvo galimybė atnaujinti mokėjimus vartotojams anksčiau nei Lietuvoje.
Ji taip pat informavo, kad naujausiu sprendimu bankas lėšų grąžinimus Lietuvos vartotojams atnaujins pagal nustatytas procedūras.
„Tikimės, kad pirmieji mokymai bus atlikti šiandien“, – ketvirtadienio rytą komentavo bankas.
„Belorus“ analogas
Analogiška situacija, kuri plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, buvo susiklosčiusi Druskininkų sanatorijoje „Belorus“. Įstaigos sąskaitas „Swedbank“ įšaldė dar 2020 m. gruodį, kai buvo įvestas trečiasis ES sankcijų Baltarusijai paketas.
„Belorus“ į sankcijų paketą pateko, nes ją kontroliavo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir jai vadovaujantis įtakingas Aliaksandro Lukašenkos režimo politikas Viktoras Šeimanas. Šiam politikui ES sankcijos įvestos dar nuo 2011 m.
Sanatorijos administracija dėl sąskaitų įšaldymo teismui pateikė skundą, tačiau rodėsi, kad išeities iš padėties nematyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 3 d. jį atmetė, o gegužės 25 d., Vilniaus apygardos teismas atmetė ir sanatorijos „Belorus“ apeliacinį skundą.
Sanatorija negalėjo nei vykdyti veiklos, nei atsiskaityti su darbuotojais.
Tiesa, situacija pasikeitė 2021 m. birželį, V.Šeimanui atsistatydinus iš pareigų. Sanatorijos administracija pradėjo aktyviai bendrauti su „Swedbank“, siųsdama jiems dokumentus, pagrindžiančius tai, kad V.Šeimanas valdybai nevadovauja. Sanatorijos sąskaitos buvo atblokuotos, dabar ji tęsia veiklą.
