Jau kuris laikas Lietuvos ir Rytų milžinės santykiai įkaitę tarsi žarija. Pekinas imasi įvairių diplomatinio ir ekonominio spaudimo priemonių, o Kinijos komunistų partijos propagandinis leidinys netgi teigė neatmetantis, kad Kinija gali Lietuvai įvesti oficialias sankcijas.
Maža to, trikdžių eksportuojant į Kiniją patyrė jau ir tarptautinės įmonės, bendradarbiaujančios su Lietuva, todėl, kaip rašė 15min , Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo Lietuvos Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali netgi tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.
Europos Sąjungos šalys kritikuoja Kiniją dėl šių veiksmų, tačiau pastabų turi ir Lietuvai. Kaip šeštadienį rašė „Financial Times“, įtakingi Vokietijos verslo lobistai pareiškė, kad „individualių valstybių sprendimai stiprinti ryšius su Taivanu“ nebuvo derinti su Europos Sąjungos politika.
Tad, ar iš Lietuvos iš tiesų gali pasitraukti užsienio investuotojai? Kokį poveikį pašliję santykiai su Kinija turės Lietuvos investicinei aplinkai? To 15min paklausė verslo atstovų ir ekspertų.
Verslas pasigedo EK iniciatyvos
Tiek ekspertai, tiek verslo atstovai sutinka, kad šiuo metu sudėtinga vertinti, kokį poveikį ilguoju laikotarpiu turės įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos. Taip yra dėl neaiškumo, kiek dar ilgai tęsis dabartinė situacija, bei verslų nenoro šia tema atvirauti.
Tačiau, žiūrint į artimiausią laikotarpį, akivaizdu, kad Lietuvai gali nepavykti sausai išeiti iš šios situacijos. Juo labiau, kad verslas jau ima jaustis paliktas vienas ir pasigenda konkrečių veiksmų iš Europos Komisijos (EK), žadėjusios paramą Lietuvai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius15min teigė tikėjęsis, kad EK sprendimų, kaip išeiti iš susidariusios padėties, pasiūlys jau praėjusią savaitę. Tačiau jų nėra iki šiol.
Trečiadienį vakare LPK laišku kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, ragindama imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų darbotvarkes.
Laiške konstatuojama, kad iki šiol nematoma jokio ES institucijų įsitraukimo ir paramos ES lygiu Lietuvai ir jos įmonėms.
O Lietuvos įmonių, susiduriančių su trikdžiais iš Kinijos, gretos auga. V.Janulevičiaus teigimu, šiuo metu tokių įmonių – jau 60, dėl Kinijos ribojimų yra įšaldyta krovinių už 40–50 mln. eurų.
Pasak jo, kinai nusitaikę į Lietuvos pramonės įmones, nes stoja visos detalės ir prekės, skirtos gamybai, o kiniškos prekės, skirtos prekybos centrams, juda be apribojimų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė manantis, kad įtempti santykiai su Kinija gali iki pusės procento sumažinti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą. Tačiau šioje vietoje labiau reikėtų galvoti apie vidutinį – 5 metų – laikotarpį ir kaip galėtų vystytis Lietuvos ir Kinijos santykiai, ar tai gali pakenkti mūsų šalies investiciniam klimatui ir kokias galimybes tai atveria.
„Čia matome ir rizikas, ir galimybes, bet rizikos nėra sukoncentruotos į trumpąjį laikotarpį“, – tvirtino N.Mačiulis.
Investicijoms Lietuvos nesirinks?
Nors Lietuvos verslas susiduria su vis naujomis Kinijos spaudimo priemonėmis, viena labiausiai neraminanti – tarptautinių Europos bendrovių, bendradarbiaujančių su Lietuva, spaudimas.
Tad, kol santykiuose su Kinija jokio postūmio neįvyks, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas įsitikinęs, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuva potencialiems investuotojams bus matoma kaip padidintos politinės rizikos šalis.
„Kam, sakykime, eiti vokiečių ar amerikiečių kompanijai į Lietuvą, žinant, kad yra tikimybė, jog Lietuva vėl su kuo nors susipyks ir kad šiuo metu yra problemų dėl produkcijos, komponentų dalių pristatymo iš Kinijos. Paprasčiau yra statyti gamyklą Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje ar Slovakijoje, kur šitų problemų nėra“, – 15min sakė S.Besagirskas.
Jis abejojo, ar šiuo metu Lietuva galėtų sulaukti rimtesnio gamybinio investuotojo, nes 99 proc. gamybos įmonių komponentus ar dalis perka būtent iš Kinijos.
Apie tai, kad investuotojai žiūri atsargiai ir jau dabar kyla sunkumų užmegzti naujus, net ir bendradarbiavimo ryšius su užsienio kompanijomis, 15min yra kalbėjęs ir asociacijos „Baltijos automobilių detalių klasteris“ pirmininkas Giedrius Valuckas. Jis pasakojo bendravęs su automobilių gamintoju, planuojančiu statyti gamyklą Lenkijoje arba Slovakijoje ir ieškančiu čia tiekimo grandinės.
„Mūsų interesas jį į Lietuvą prisitraukti, bet net nėra kalbos apie tai. Jie irgi susiję su Kinija“, – apgailestauja pašnekovas.
Nors santykiai su Kinija gali atbaidyti naujus investuotojus, ar tikrai ši situacija gali paskatinti išsikelti ir dabar įsikūrusius investuotojus? Komentuodamas Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmų išsiųstą raštą valdžios institucijoms apie galimą investuotojų pasitraukimą S.Besagirskas teigė, kad asociacijos nuogąstavimai, kad vokiečių kapitalo verslas gali išsikelti – realūs.
„Vokiečiai tokie žmonės, kurie tuščiais žodžiais nesimėto. Ir jei rūmai pasakė, tai jie tikrai yra labai stipriai apsvarstę šitai, apgalvoję, mato realią grėsmę, o ne šiaip rašo, kad prieš Kalėdas neturi ką veikti.
Manau, kad ta grėsmė labai reali, labai objektyvi, apie tai šneka visi – pradedant nuo Briuselio, baigiant lietuviškomis įmonėmis, kad įmonės realiai negalės veikti dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos. Jei niekas nepasikeis, mes pamatysime viso to pasekmes – įmonių traukimąsi iš Lietuvos, uždarymą ir naujų investicijų neatėjimą bent 10 metų“, – niūrų vaizdą piešė S.Besagirskas.
Kiek anksčiau panašią poziciją 15min išsakė ir G.Valuckas, kuris tvirtino, jog tuo atveju, jei situacija nepagerės, galima tikėtis ir gamybos iškėlimo, ir investicijų sustabdymo, ir potencialių investicinių bei gamybinių projektų nutraukimo.
„Mes kalbame apie tokius žaidėjus kaip VW, „Toyota“, „Volvo“, BMW, „Daimler“ ir kt. Jiems susiduriant su tokiais tiekimo sutrikimais – arba keičiamas gamintojas / tiekėjas, arba gamintojas / tiekėjas kelia gamybą ten, kur sankcijų nebūtų“, – komentavo G.Valuckas.
S.Besagirskas pridūrė, kad užtektų vienai didesnei įmonei pasitraukti, jog kiti imtų svarstyti apie tą patį.
„Esu girdėjęs, kad vokiečių spaudoje jau rašoma apie tam tikras subsidijas iš Vokietijos pusės įmonių išsikėlimui iš Lietuvos į Vokietiją – jei tokia informacija pasitvirtintų, įmonės surizikuos uždaryti gamyklas ir persikelti. Kol kas tokių žinių nėra, kad kas nors bando uždaryti gamyklą, bet rizika išlieka didelė“, – teigė jis.
Investuotojų lentelėse krenta žemyn
Tai, kad Lietuva pagal politinio stabilumo kriterijų artimiausiu laikotarpiu investuotojų lentelėse krenta žemyn, pastebėjo ir investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis. O šis argumentas, pristatant Lietuvą kaip investicijoms patrauklią šalį, naudojamas dažnai.
„Kalbant apie trumpąjį laikotarpį, investuotojai nesako, kad dėl to mes jūsų nesirinksime, nes investicijų pasirinkimo procesas dažniausiai yra strateginis ir ilgas. Įmonės vertina šalis, turi visokias lenteles, konsultantus, skaičiuoja. Aišku, kalbant apie politinį stabilumą, mes jų lentelėse turbūt dabar krisime žemiau negu kaimyninės šalys, bet pasakyti, kad mes dabar jau praradome kažkokių investicijų, tikrai nebūtų galima“, – kalbėjo E.Čivilis.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, jog galima neigiama įtaka priklauso nuo pačių investuotojų strategijos, požiūrio ir rinkų. Jei Kinijos rinka nėra svarbi, įtakos tai nepadarys, tačiau, žinant Kinijos vaidmenį pasaulio paklausoje, reputacinė rizika išlieka.
„Lietuva turi nepriekaištingą investuotojams patrauklumo paveikslą, daug turime privalumų. Tas, matyt, išlieka, bet labai priklausys, kiek santykiai su Kinija, tas paaštrėjimas bus eskaluotas ir kiek jis tęsis, nes tai gali būti trumpalaikis blyksnis“, – pastebėjo ekonomistė.
Gali pristabdyti plėtros planus
Vis dėlto dauguma kalbintų verslo atstovų nelinkę manyti, kad žiežirbos tarp Vilniaus ir Pekino gali sukelti tokias pasekmes, kurios privers Lietuvoje jau veikiančius investuotojus, dideles tarptautines kompanijas palikti Lietuvą. Pasak asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, pastatyti gamyklą, apmokyti darbuotojus ir staiga viską nutraukti būtų pernelyg rimtas sprendimas.
„Nemanau, kad taip bus. Nebent gamykla buvo statyta būtent eksportuoti į Kiniją. Tai per daug sudėtingas sprendimas, kad jis įvyktų. Nenorėčiau tuo tikėti. Galbūt gali būti pristabdyta plėtra ar bus atidėtas sprendimas, išsiaiškinus, kokia bus situacija“, – svarstė R.Skyrienė.
Kad įtempta situacija dėl Kinijos veiksmų gali turėti įtakos plėtros planams, pastebėjo ir I.Genytė-Pikčienė. Pasak jos, bet koks nežinomasis verslą priverčia elgtis atsargiau.
„Bet tai labai priklauso nuo to, koks yra jų veiklos modelis, į kurią pusę nukreiptos rinkos, eksportas“, – pastebėjo ji.
Įmonės, anot E.Čivilio, labai jautriai vertina informaciją ir visiškai nėra linkusios kaip nors atskleisti planų dėl plėtros, tad komentuoti galimus jų žingsnius labai sunku.
„Bet koks tarptautinės kompanijos informacijos viešinimas jiems iškart reiškia, kad jų akcijų rinka koreguoja jų iššūkius. Jeigu bet kuris vadovas „Twitter“ pasisako, akcijų rinka iškart reaguoja. Natūralu, kad tarptautinės įmonės nenori būti tų diskusijų epicentre“, – įmonių uždarumą aiškino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Jeigu Kinija ir toliau tęs Lietuvoje veikiančiam verslui skausmingą neoficialių sankcijų politiką, tikimasi, kad tarptautinės institucijos padės ieškoti išeičių.
R.Skyrienė sakė mananti, kad Pasaulio prekybos organizacija ir kitos institucijos „tikrai atkreips į tai dėmesį“, nes Kinijos veiksmai pažeidžia tarptautinius susitarimus.
„Situacija neadekvati ir sunku nuspėti, kada ji pasibaigs. Bet ne visi investuotojai investuoja tam, kad gamintų Kinijai“, – pabrėžė investuotojų forumo vadovė.
Santykiai su Kinija pašlijo Lietuvai nutarus atidaryti Taivano vardo atstovybę.
