Trečiadienį Suomijos šarvuočių „Patria“ gamintojai stebėjosi, kodėl net nebuvo pakviesti į bandymus, kuriuose galėtų pristatyti savo karo mašinas. Bendrovės vadovui nuostabą kėlė viešai minima pusės milijardų eurų suma. Suomiai 100 šarvuočių pasiruošę parduoti mažiau nei už 350 mln. eurų.
Nuostabos neslepia ir prancūzai. Pasak šarvuočių „Nexter“ gamintojų, jie gali pasiūlyti moderniausią ir galingiausią ginkluotę, tačiau Lietuvos tai nesudomino. Visuomenei ir politikams prisistatyti galėjo tik vokiečių „Boxer“ gamintojai. Kodėl?
Svarbiausia – karių apsauga
Kainos ir kokybės santykis yra vertinamas visada, bet mums svarbiausia yra karių apsauga, – teigė A.Paulauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas 15min.lt patvirtino, kad šiuo metu tolesniam svarstymui liko du šarvuočiai – „Boxer“ ir „Piranha V“. Taip pat rimtai vertinti suomių „Patria“, lenkų „Rosomat“ ir amerikiečių „Stryker“.
Dėl pastarųjų krašto apsaugos ministras Juozas Olekas net lankėsi JAV, tačiau konkretaus pasiūlymo taip ir nebuvo suformuluota. Abejonių kilo ne tik dėl pačių šarvuočių, bet ir dėl to, ar juos bus spėta pagaminti iki 2017 m. To buvo reikalaujama pirkimo sąlygose. „Stryker“ išsiskyrė ir savo kaina – JAV žiniasklaidos teigimu, sandorio vertė galėjo siekti 550 mln. eurų. Dabar gaminami „Stryker“ jau pasenę, o naujos modifikacijos šarvuočių amerikiečiai gali nespėti pagaminti iki 2017-ųjų.
A.Paulausko teigimu, nors kaina ir buvo vertinama renkantis potencialų laimėtoją, tačiau ne ji buvo lemiamas veiksnys: „Kainos ir kokybės santykis visada yra vertinamas, bet mums svarbiausia yra karių apsauga. Taip pat kovinė galia, galimybės modifikuoti techniką pagal mūsų poreikius, technologijų naujumas. Norime, kad šarvuočiai mums galėtų tarnauti ilgesnį laiką ir nepasenti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Suomiškų šarvuočių „Patria“ gamintojai: girdime astronomines kainas
Dalis gamintojų Lietuvai siūlė ne tik šarvuočius, bet ir papildomas investicijas į jų aprūpinimo infrastruktūros sukūrimą mūsų šalyje. Tai reikštų papildomas darbo vietas ir užsakymus įmonėms. Paklaustas, ar tai vertinama renkantis laimėtoją, parlamentaras atsakė, kad kol kas tokios sandorio detalės komitete aptartos nebuvo.
„Ką konkrečiai Lietuva gaus, be šarvuočių, išsamiai svarstyta nebuvo. Šiuo metu tai pasakyti būtų sunku. Buvo pasakyta, kad tokiais dalykais paprastai rūpinasi pardavėjai“, – nurodė A.Paulauskas.
Sprendimas – jau gruodžio pradžioje?
Pasiūlymus teikia komercinės įmonės, ne vyriausybės, bet kai kurie pirkiniai vyriausybiniu lygiu buvo aptarti.
Komiteto vadovas taip pat paminėjo, kad šarvuočių pirkimas nėra įprastas komercinis sandoris, todėl jo detalės buvo derinamos aukščiausiu politiniu lygiu: „Pasiūlymus teikia komercinės įmonės, ne vyriausybės, bet kai kurie pirkiniai vyriausybiniu lygiu buvo aptarti.“
Pašnekovo teigimu, iki paskutinio momento pirkimą organizuojančiai KAM yra paliekama manevro laisvė ir galimybė derėtis.
„Mes nenorėjome prisirišti prie vieno siūlymo ir palikome atrištas rankas deryboms. Girdint konkurentų pasiūlymus bendrovėms lengviau mažinti kainas. Tai ir vyksta“, – sakė A.Paulauskas.
Jis priminė, kad gruodžio 7 d. renkasi Valstybės gynimo taryba ir posėdyje gali būti priimtas galutinis sprendimas. „Tai nereiškia, kad per dvi dienas bus sutartis pasirašyta, tačiau tai baigtų diskusijas dėl mums naudingiausio pasiūlymo ir liktų tik popierių tvarkymas“, – sakė parlamentaras.
Sudomino ne visi pasiūlymai
20, 25, 30 mm kulkosvaidžiai buvo naudojami dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Mes skyrėme daugiau nei dešimtmetį ginkluotei patobulinti, – teigė Y.Lacroix.
„Nexter“ eksporto padalinio vadovas Yves'as Lacroix 15min.lt tvirtino, kad jų bendrovė gali pasiūlyti moderniausią šarvuotį su didžiausia kovine galia, kurią turėtų garantuoti 40 mm kulkosvaidžiai. Tokie šarvuočiai jau išbandyti karinėmis sąlygomis. Juos šiuo metu yra užsakiusi Didžioji Britanija.
„20, 25, 30 mm kulkosvaidžiai buvo naudojami dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Mes skyrėme daugiau nei dešimtmetį ginkluotei patobulinti. Mūsų bendrovėje dirba daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, didžioji jų dalis yra inžinieriai. Mes sukūrėme naujos kartos sistemą, kuri yra NATO ateitis“, – sakė jis.
Pasak jo, prancūzų naudojamas šarvuotis išsiskiria savo manevringumu ir turi aukščiausio patikimumo šarvą. Lietuvai siūlomuose šarvuočiuose montuojama 5 lygio apsauga nuo minų. 40 mm kalibro kulkosvaidis leistų peršauti 140 mm plieninį šarvą, tuo tarpu 30 mm įveiktų 50–90 mm apsaugą.
15min.lt kreipėsi į pirkimą vykdančią KAM, tačiau praėjus daugiau nei parai atsakymų nesulaukė.
Tačiau ne tik prancūzų, italų, turkų pasiūlymai didesnio susidomėjimo Lietuvoje nesulaukė. Bendrovių atstovai neoficialiuose pokalbiuose piktinasi, kad konkursas iš esmės vyko net neišbandžius siūlomos technikos. Nesiderėta ir dėl papildomų sąlygų.
15min.lt žiniomis, „Nexter“ KAM yra pranešusi, kad norėtų investuoti į AB Giraitės ginkluotės gamyklą, kurioje ir šiuo metu veikia prancūziška įranga.
Kiek svarbu užtikrinti tokių pirkimų skaidrumą, rodo ir pačių dabar nepasitenkinimą reiškiančių „Patria“ gamintojų pavyzdys.
Bendrovė Kroatijoje buvo įsivėlusi į didelį korupcijos skandalą parduodant šarvuočius.
KAM bandymų neatšaukė
15min.lt dar trečiadienį kreipėsi į pirkimą vykdančią KAM, tačiau po užtrukusių derinimų ministerija atsakymus pateikė tik penktadienį ryte jau pasirodžius tekstui. Pateikiame juos neredaguotus:
– Ar Lietuva gamintojams žadėjo surengti bandymus?
Gamintojams buvo pasiūlytas pėstininkų kovos mašinų demonstravimas ir kai kurie gamintojai juo pasinaudojo. Šis pasiūlymas galioja ir toliau.
– Rinkos analizės proceso pradžioje buvo planuojama iš gamintojų surinkti medžiagą ir atlikti pėstininkų kovos mašinų (PKM) bandymus, tačiau dėl proceso paspartinimo buvo nuspręsta apsiriboti tik pateikiama medžiaga.
Gamintojams buvo pasiūlytas pėstininkų kovos mašinų demonstravimas ir kai kurie gamintojai juo pasinaudojo. Šis pasiūlymas galioja ir toliau.
– Kodėl jie nebuvo surengti, jei gamintojai tokį norą reiškia?
– Rinkos analizės proceso metu Krašto apsaugos ministerija analizavo gamintojų pateiktus duomenis pagal parengtus operacinius reikalavimus.
– Kodėl Lietuvoje buvo išbandomi „Boxer“ šarvuočiai, jei bandymai atšaukti arba iš viso neplanuoti?
– Krašto apsaugos ministerija pėstininkų kovos mašinų bandymų neorganizavo. „Boxer“ pasinaudojo galimybe pademonstruoti šios pėstininkų kovos mašinos galimybes. Tai buvo vieno modelio demonstracija, bet ne bandymai.
– Kiek svarbi Lietuvai bus šarvuočių kaina?
– Kainos faktorius yra vienas iš pėstininkų kovos mašinų vertinimo dedamųjų. Likę trys yra apsauga, galia ir pristatymo laikas.
Iki šiol kalbame apie projekto rėmuose numatytą sumą, kuri apima pėstininkų kovos mašinų įsigijimą, personalo mokymą, atsarginių dalių ir aptarnavimo paketą, taip pat turimos karinės infrastruktūros pritaikymą naujoms pėstininkų kovos mašinoms.
Konkreti suma priklausys nuo tolimesnių derybų su konkrečiu gamintoju, pėstininkų kovos mašinų skaičiaus, įrengimo ir kitų sąlygų.
– Kiek svarbu, kad aptarnavimo infrastruktūra, dalių ir šaudmenų gamyba būtų Lietuvoje?
Visi gamintojų atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis.
– Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. rugsėjo 19 dienos techniniame klausimyne kompanijoms, be kitų klausimų, gamintojams buvo įvardintas ir galimo bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis klausimas.
Visi gamintojų atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, tačiau pabrėžė, kad negali pateikti savo detalaus vertinimo, nes nėra tiesiogiai susipažinę su Lietuvos verslo galimybėmis, patikimumu ir gamybos kokybe.
Krašto apsaugos ministerija yra informavusi potencialius tiekėjus, kad neorganizuos susitikimų su Lietuvos pramonės atstovais, ir buvo akcentuota, kad tai konkretaus gamintojo, asocijuotų pramonės struktūrų ir atskirų įmonių atsakomybė.
– Kaip šiuo metu vyksta derybos ir ar kelių gamintojų išskyrimas nesudaro įspūdžio, kad renkamasi tik iš kelių variantų?
– Šiuo metu vyksta atnaujintų pasiūlymų vertinimas. Kol kas sprendimas nepriimtas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo supažindintas su pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto eiga. Renkamasi iš visų variantų. Minėti pėstininkų kovos mašinų modeliai yra tarp 10-ies rinkos analizėje dalyvaujančių modelių.
Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerijos darbo grupės surinkta medžiaga ir siūlomų pėstininkų kovos mašinų vertinimas bus pateiktas Krašto apsaugos ministerijos gynybos resursų tarybai.
– Kiek pasiūlymų Lietuva iš viso turi?
– Lietuva yra gavusi 10 pėstininkų kovos mašinų gamintojų ir 2 bokštelių gamintojų pasiūlymus.
