Eilės prie parduotuvių
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė 15min komentavo, kad nuo penktadienio prie parduotuvių buvo galima išvysti laukiančiųjų eiles.
Tiesa, ne visi lankytojai naujus ribojimus priėmė ramiai. E.Dapkienė apgailestavo, kad nepaisant to, jog dauguma pirkėjų elgiasi atsakingai, konfliktų pasitaiko.
„Vos įsigaliojus šiam Vyriausybės nurodymui, penktadienį vienoje iš Šiaulių parduotuvių pirkėjas, nenorėjęs pasiimti pirkinių krepšelio, kurių pagalba reguliuojame srautus, išeidamas smogė mūsų apsaugos darbuotojui. Apgailestaujame dėl tokios situacijos, kai nukenčia savo darbą atliekantys ir Vyriausybės reikalavimus užtikrinantys darbuotojai“, – komentavo E.Dapkienė.
Penktadienį vienoje iš Šiaulių parduotuvių pirkėjas, nenorėjęs pasiimti pirkinių krepšelio, kurių pagalba reguliuojame srautus, išeidamas smogė mūsų apsaugos darbuotojui.
Ji teigė, kad prekybos tinklo nuomone, reikalavimas užtikrinti vienam pirkėjui 30 kv. metrų yra perteklinis, nors ir suprantama, kad įsismarkavus pandemijai reikia ieškoti geriausių sprendimų.
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė mano, kad dar labai anksti daryti kokias nors išvadas, tačiau taip pat pastebėjo, jog kai kuriose parduotuvėse dėl srautų ribojimo žmonėms galėjo tekti palaukti.
„Mūsų klientams dėl srautų reguliavimo reikėjo šiek tiek palaukti, kol aptarnausime tose parduotuvėse, kurios įsikūrusios prie mokyklų, universitetų, biurų, taip pat ir penktadienio vakarą. Mat natūraliai poilsio pertraukų metu, pietų metu, taip pat prieš pat savaitgalį susidaro didesni pirkėjų srautai“, – 15min komentavo prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Ji tikino, kad buvo stengiamasi žmones aptarnauti maksimaliai greitai, tad didesnių konfliktų nekilo. „Buvo tik pavienių atvejų, kai klientai išreiškė mūsų personalui pasipiktinimą dėl ribojimų. Mano žiniomis, didesnių nesutarimų nekilo“, – sakė pašnekovė.
Praėjusią savaitę (srautų reguliavimas buvo įvestas penktadienį) palyginus su ankstesne, tendencija, pasak V.Budrienės, išliko ta pati – parduotuvėse, kur reikia galimybių paso, apyvarta krito, tačiau apsipirkimo krepšelis augo daugiau nei 12 proc.
„Tai reiškia, kad į parduotuvę, kur tikrinamas galimybių pasas, žmonės eina rečiau, tačiau perka daugiau. Tuo tarpu ten, kur parduotuvėse netikrinamas galimybių pasas, tačiau jau nuo praėjusio penktadienio reguliuojami srautai, apyvarta augo apie 15 proc. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip reikalavimas užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam pirkėjui atsilieps įmonės rezultatams“, – įsitikinusi V.Budrienė.
„Maxima“ atstovė taip pat pastebėjo, kad per šias tris dienas, kai galioja ploto ribojimas, beveik visose mažesnėse tinklo parduotuvėse pirkinių krepšeliai dar labiau ūgtelėjo.
Kai kurie prekybos tinklai komentavo, kad išskirtinių tendencijų savaitgalį nepastebėjo. „Rimi“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad prie kai kurių parduotuvių susidarė nedidelės eilės, tačiau jos greitai judėjo ir didesnių nepatogumų klientams nesukėlė. Atvejų, kai sulaukta klientų pastabų, buvo vienetai.
„Norfos mažmena“ atstovas Darius Ryliškis irgi nurodė, kad eilių nepastebėta, o platesnes išvadas bus galima daryti praėjus savaitei po ribojimų įvedimo.
„Viada“: sumažėjo karšto maisto, kavos pardavimai
Kokias tendencijas stebi degalinės, kurių taip pat neaplenkė naujas ribojimas? Degalinių tinklo „Viada LT“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius tvirtino, kad įsigalioję ploto ribojimai sukelia nepatogumų, nes neretam klientui tenka luktelti už durų.
„Reaguojant į susidariusias eiles, kai kuriose degalinėse planuojame taikyti mišrų aptarnavimo būdą. Viduje aptarnausime klientus tik su galimybių pasu, o neturintiems jo siūlysime susimokėti per langelį, mobilia programėle arba pasirinkti kitą, netoliese esančią, „Viada“ degalinę, kurioje galimybių pasas nebus tikrinamas“, – nurodė V.Bacevičius.
Ribojimai, pasak jo, degalų pirkimams ženklios įtakos nepadarė, tačiau besiformuojanti eilė prie parduotuvės durų turėjo įtakos kavos ir karšto maisto pardavimų sumažėjimui.
„Klientai stengdavosi įsigyti tik būtiniausias prekes ir kuo greičiau užleisti eilę kitam klientui“, – tvirtino pašnekovas.
Jis pasakojo, kad dalis klientų buvo nepatenkinti, garsiai reiškė pasipiktinimą, skundėsi, jog tenka žvarbiu oru laukti lauke. Kiti džiaugėsi, kad degalinėje aptarnaujami visi, nepaisant to, ar turi galimybių pasą.
Tuo metu degalinių tinklo „Circle K“ rinkos vystymo vadovas Renatas Alekna komentavo, kad vidutinis klientų srautas, palyginti šį savaitgalį su buvusiu prieš tai, šiek tiek sumažėjo. Taip pat, anot jo, klientai daugiau judėjo tarp degalinių ieškodami sau priimtinos tvarkos.
Dalyje degalinių galimybių paso reikalaujančio „Circle K“ atstovas pastebėjo, kad darbuotojai buvo priversti sugerti neigiamas emocijas, nepasitenkinimą ir kritiką, o kartais „saugotis į savo pusę skrendančių prekių, kurias kelis kartus metė pokyčiais nepatenkinti klientai.“
„Savaitgalį dažniausiai nesusikalbėjimai kilo, nes klientai atsisakė rodyti galimybių pasą ar siekė būti aptarnauti be jo, nenorėjo laikytis naujų taisyklių, kėlė klausimą dėl į degalinę galinčių įeiti žmonių skaičiaus ribojimo. Tikimės, kad laikui bėgant viskas taps aiškiau ir prie pokyčių mums visiems pavyks maksimaliai gerai prisitaikyti. Šiuo metu vystome ir testuojame elektroninę galimybių paso kontrolės sistemą, kuri turėtų palengvinti klientų ir mūsų darbuotojų darbą“, – sakė R.Alekna.
Degalinės taip pat kelia klausimą, ar reikalavimas degalinėje užtikrinti vienam klientui 30 kv. metrų plotą nėra perteklinis.
„Viada“ tinklo atstovas akcentavo, kad įmonė palaiko Vyriausybės pastangas siekiant stabdyti koronaviruso plitimą, tačiau, įvertinus tai, kad didžioji dauguma maistą perkančių klientų užtrunka degalinėje ne ilgiau kaip 5–7 minutes, tokie ploto ribojimai vienam klientui yra gerokai pertekliniai.
Panašios pozicijos laikosi ir R.Alekna.
„Galbūt ateityje būtų galima apsvarstyti ir reikalavimo užtikrinti 30 kv. m. plotą vienam klientui tikslingumą, nes degalinėse jie užsibūna tik vidutiniškai 10 minučių ir rizika užsikrėsti čia yra maža. Degalai yra vienas iš būtinų prekių, be kurios žmonės negali nuvykti į darbą, mokyklą ar pas gydytoją“, – pastebėjo jis.
Be to, jo teigimu, norėtųsi, kad sprendimai dėl naujų ribojimų ar taisyklių būtų aptariami, išdiskutuojami ir priimami suteikiant laiko apie tai informuoti vartotojus ir pasiruošti patiems.
Nieko už dyka nedaliname, kad būtų eilės. Degalinių yra tiek, kad nėra jokių spūsčių ar susibūrimų.
Tačiau ne visi degalinių tinklai stebi išaugusius srautus. „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis sakė, kad eilių prie degalinės tikrai nėra.
„Nieko už dyka nedaliname, kad būtų eilės. Degalinių yra tiek, kad nėra jokių spūsčių ar susibūrimų“, – 15min sakė J.Jokubauskis.
Pasak jo, naujoji tvarka paveiks apyvartas, bet „nieko nepadarysi“.
Vaistinių klientams kilo neaiškumų
Eilių neišvengia ir vaistinės – kaip komentavo „Eurovaistinės“ direktorė Aušra Rubė, dienos metu formuojasi nedidelės eilės prie vaistinių, kurios yra šalia gydymo įstaigų ir nedideliuose prekybos centruose, kur galima patekti be galimybių paso – čia klientams gali tekti šiek tiek palaukti.
Ji pasakojo, kad daliai klientų penktadienį dėl naujosios tvarkos iškilo klausimų.
„Jiems buvo ne visada aišku, kokia tvarka galės lankytis vaistinėje, dažnai apie tai teiravosi ir pačių vaistininkų. Kol kas sunku įvertinti, kaip šie ribojimai paveiks klientų įpročius, vaistininkai dalijasi, kad kai kurie klientai baimindamiesi ribojimų atėjo dar prieš jiems įsigaliojant“, – nurodė A.Rubė.
Su tuo sutiko ir „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
„Penktadienį dar daug klientų apie pasikeitimus nežinojo, nesuprato, kodėl vaistinėje yra tik vienas žmogus, nors kasos – dvi-trys, bet į vidų patekti negali. Ribojant klientų srautus vaistinėje, du-tris kartus mažėja aptarnavimo tempas, tad žmonėms tenka palaukti“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė A.Budrikienė.
Ji pakartojo, kad šis ribojimas yra perteklinis ir reikalavimas užtikrinti 15 kv. metrų vienam pirkėjui būtų pakankamas.
„Mūsų klientai eina tiesiai prie kasos, kur laukia vaistininkas, jie po vaistinę, kaip po, tarkime, maisto ar rūbų prekių parduotuvę, nevaikšto, tad atstumai tarp žmonių išlaikomi, tarp vaistininko ir paciento – apsauginiai skydai, vaistinėje, žinoma, privaloma dėvėti kaukę“, – tvirtino A.Budrikienė.