Tokia sėkmė nepatenkino jaunuolių ambicijų – iki metų pabaigos jie ketina perlaidų tuneliu pasieki kitas euro zonos valstybes ir JAV.
Su „TransferGo“ komandos nariais Daumantu Dvilinsku, Justinu Lasevičiumi ir Edvinu Šeršniovu susitinkame tuomet, kai bendrovė pradeda dar vieną svarbų plėtros etapą – „TransferGo“ projektas pradėjo veikti Vokietijoje.
Tikslas – užkariauti Lenkijos rinką
D.Dvilinskas: „Esame maža valstybė, kuri neturi išteklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi.“
„TransferGo“ įkūrėjams itin sėkmingi buvo pastarieji keli mėnesiai. Neseniai vaikinai savo verslą ėmė plėtoti Lenkijoje ir Vokietijoje, iš kur ketina plėstis į kitas euro zonos šalis. Iki metų pabaigos „TransferGo“ komanda ketina atidaryti perlaidų tunelį į JAV.
Tačiau dabar dėmesys sukoncentruotas į kaimynę Lenkiją.
„Lenkijos rinka yra 10–15 kartų didesnė nei mūsų, ten turime 3–4 kartus daugiau vietinių ir tarptautinių konkurentų. Ir mes ten nesame nei patys pigiausi, nei patys greičiausi, – atvirauja bendrovės generalinis direktorius D.Dvilinskas. – Tačiau matome, kad mūsų kainodara, greitumo, paprastumo ir pigumo kompleksas sukuria labai gerą vertės pasiūlymą. Mūsų pasiūlymas yra aiškus ir suprantamas, žmogui nereikia daryti komplikuotų konvertavimų – tik pervedimą.“
D.Dvilinskas skaičiuoja, kad klientai pervedę, pavyzdžiui, 500 svarų iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, naudodamiesi „TransferGo“ paslaugomis, o ne Didžiojoje Britanijoje esančiu banku, sutaupo 50–60 litų, o, palyginti su garsiąja perlaidų bendrove „Western Union“ – ir 90 litų. Be to, pavedimas įvykdomas gerokai greičiau nei darant perlaidą per banką ir reikiamo vartotojo sąskaitą pasiekia jau kitą dieną.
Tuneliu – į Ameriką
Kaip pavyksta sutaupyti pinigų ir laiko?
„Mes nedarome tarptautinio pervedimo, nesinaudojame senomis bankinėmis sistemomis, o darome vietinius pavedimus – vieną pervedimą į mūsų sąskaitą Didžiojoje Britanijoje, o kitą – vietinį mokėjimą iš vienos lietuviškos sąskaitos į kitą. Apeiname lėtą bankinę sistemą“, – atskleidžia D.Dvilinskas.
Vienas svarbiausių „TransferGo“ tikslų iki metų pabaigos – atidaryti pinigų perlaidų tunelį ir į JAV. Tam pagelbėti turėtų ir neseniai prie komandos patarėjų prisijungęs pirmasis „Twitter“ investuotojas, „Dispatch Management Services Corp“ įkūrėjas, elektroninės mokėjimo sistemos „Square“ bei kompanijos „Promontory Financial Group“ strateginis konsultantas Gregas Kiddas.
Pasak vaikinų, bendradarbiavimas bus naudingas abiems pusėms. „JAV bankinės sistemos žymiai labiau atsilikusios nei Europoje ir ateityje tą patirtį Gregas galės panaudoti kitose rinkose, jis tais pačiais klausimais konsultuoja ir kitas bendroves. O G.Kiddas mums labiausiai pagelbės tuomet, kai bus mėginama perlaidas vykdyti iš JAV“, – priduria J.Lasevičius.
7 kilogramai kumpio
Vienas svarbiausių „TransferGo“ sėkmės receptų mūsų šalyje ir Didžiojoje Britanijoje – paprasta ir vartotojui suprantama sistema.
 |
| Daumantas Dvilinskas |
„Nenorime atrodyti kaip bankas. Siekiame, kad žmonėms būtų kiek įmanoma jaukiau naudotis mūsų paslauga. Su jais daug bendraujame per socialinius tinklus ir žinome, kad klientų supratimas ilgainiui mums išeis į naudą, – pasakoja D.Dvilinskas. – Esame linkę ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti klientų. Žmonės pavargę nuo neskoningo marketingo, bandome sužinoti tikruosius jų lūkesčius ir į juos įsiklausyti.“
D.Dvilinskas pateikia originalios „TransferGo“ rinkodaros pavyzdį. Kartą socialiniame tinkle vaikinai pasiteiravo Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių, ko šie labiausiai pasiilgsta iš Lietuvos. Buvo įvairių atsakymų, o vienas žmogus parašė, kad pasiilgo lietuviško kumpio. Vaikinai jam nusiuntė 7 kilogramus kumpio, kurį vėliau žmogus nufotografavo ant Velykų stalo ir šia nuotrauka pasidalino socialiniuose tinkluose. Galiausiai tai tapo puikia „TransferGo“ reklama.
Dabar komanda daug dėmesio skiria rekomendacinės sistemos kūrimui, kuri leistų pritraukti dar daugiau vartotojų.
„Neseniai paleidome sistemą mūsų seniems klientams, kurie padarę nemažai pervedimų. Ją plėsime. Jei klientas atves naują registruotą vartotoją, kuris padarys ne mažesnį nei 500 svarų pavedimą iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, mes jam dovanosime dešimt svarų“, – žada D.Dvilinskas.
Patyrė skaudžią nesėkmę
„TransferGo“ – ne pirmas D.Dvilinsko ir jo komandos draugų verslas. J.Lasevičius ir D.Dvilinskas Didžiojoje Britanijoje jau anksčiau buvo sukūrę tarptautinių bendrovių, tarp kurių buvo vykdomos perlaidos. Tuomet, pastebėjus, kiek reikia mokėti bankams už perlaidas, ėmė megztis pigių perlaidų bendrovės verslo idėja.
Su projektu „Pinevio“ D.Dvilinskas buvo visai arti pasaulinės sėkmės – jo ir Mindaugo Kriščiūno kurta IT bendrovė pritraukė Silicio slėnio verslo angelų investicijas. 2011 metais „Pinevio“ atrinkta dalyvauti į didžiausią technologijų inovacijų konferenciją, vaikinai buvo pirmieji ten patekę lietuviai. Tačiau vėliau jų projektą aplenkė konkurentai „Pinterest“, tad daug vilčių teikusį „Pinevio“ projektą teko uždaryti.
Ne popamokinė veikla
D.Dvilinskas aktyviai prisideda ir prie startuolių kultūros plėtros Lietuvoje – jis yra vienas iš konferencijos „Startup Monthly“ organizatorių.
Vaikinas įsitikinęs, kad mūsų visuomenė dar nesupranta jaunųjų verslininkų atnešamos naudos.
„Į startuolius dažnai žiūrima nerimtai, kaip į jaunuolių popamokinę veiklą. Startuoliai yra inovacijomis grįstos mažos kompanijos, jos yra pats pigiausias būdas į Lietuvą pritraukti pinigus ir mokėti čia mokesčius. Tik reikia suprasti, kad tai yra ne standartinis perku – parduodu verslas,“ – sako D.Dvilinskas ir priduria, kad startuolių bendrovės – vienas iš būdų į Lietuvą grąžinti emigravusius lietuvius. Vien prie „TransferGo“ projekto dabar dirba septyni užsienyje aukštąjį mokslą baigę lietuviai – šeši iš Didžiosios Britanijos, vienas – iš JAV.
Pasak „TransferGo“ generalinio direktoriaus, kuriant startuolių bendroves gali ir nepasisekti, tačiau svarbiausia yra mūsų šalyje sukurti tokią terpę, kurioje žmonės nebijotų klysti – tik taip galime išmokti kažko naujo.
„Esame maža valstybė, kuri neturi išteklių, todėl mums nelieka nieko kito, kaip tik būti inovacijų šalimi, – pasakoja D.Dvilinskas. – Turime Estijos pavyzdį: ji puikiai kuria inovacijas ir eina į priekį. Lietuva nė kiek neatsilieka nuo estų, tik mes galbūt mažiau matomi, bet yra pilna kompanijų, kurios eina į pasaulinius vandenis. Tik laiko klausimas, kada mums pasiseks.“
