Tokių pavyzdžių Lietuvoje – apstu, nes 4 iš 10 vadovų savivaldybių įmonėse vis dar yra siejami su partijomis.
Už skaidrumą kovojanti „Transparency International“ surinko duomenis, kas ir kokioms savivaldybių įmonėms vadovauja. Paaiškėjo, kad partinė priklausomybė tebėra populiarus reiškinys savivaldybės įmonėse, nors ir mažėja. Tiesa, Vilniuje, „Transparency International“ duomenimis, bendrovių vadovai jau nepriklauso partijoms, o Kaune tokių yra bent trys.
Kas valdžioje, tas ir vadovas įmonėje
„Klaipėdos vandenims“ vadovauja liberalas Leonas Makūnas, o miesto savivaldybėje liberalai dominuoja. Panaši situacija ir Šiauliuose. Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostas vadovauja Algirdas Ulčinas, išrinktas pagal Artūro Visocko nepartinį sąrašą. A.Visockas, kaip žinia, yra Šiaulių miesto meras.
Mažesnėse savivaldybėse partijai priklausančių įmonių vadovų taip pat netrūksta. „Transparency International“ skaičiavimu, 4 iš 10 valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai vienaip ar kitaip yra susiję su politinėmis partijomis, o dažniausiai yra valdančiosios jėgos atstovai.
Tačiau ar tai neturėtų keistis? Kaip pastebi ekspertai, valstybinių įmonių vadovai jau „atsikratė“ politinės priklausomybės, tačiau savivaldybių įmonėms vadovauja dažnai partijoms priklausantys veikėjai.
„Mes išsiaiškinome, kad trečdalis vadovų po rinkimų keičiasi, o keturi iš dešimties yra susiję su partijomis. Įmonių vadovavimas politizuotas ypač ten, kur valstybės ar savivaldybių įmonės skirsto ES paramą“, – sako „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas.
Keičiasi po rinkimų
Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų keitėsi 2 kartus, po 2011 m. rinkimų – 1 kartą, po 2015 m. rinkimų – 2 kartus. Kauno savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai keitėsi po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų, po 2011 m. rinkimų keitėsi 3 kartus, o po 2015 m. – 1 kartą.
Taigi išsiaiškinta, kad savivaldybių įmonėse po rinkimų vyksta rokiruotės. „Žmonės keičiasi priklausomai nuo partijos valdžioje. Tačiau Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pastebi, kad regionuose, mažose savivaldybėse kartais nelabai yra iš ko rinktis, ir aktyvūs žmonės po pertraukos vėl grįžta vadovauti įmonėms. „Tai, kad jie priklauso partijai, nėra tragedija. Didesnė problema, kai įkuriama įmonė be tikslo“, – mano ministras.
Kartais savivaldybių įmonių vadovai partiniais tampa po valdžios spaudimo. „Kartais, pasikeitus valdžiai, vadovams tiesiai šviesiai pasakoma, kad jei nori likti šiose pareigose – stok į partiją“, – atviravo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Ar išspręs problemą nepriklausomi nariai?
Tiesa, valstybės įmonėse jau keletą metų veikia nepriklausomi valdybų nariai, tačiau kyla klausimų ir dėl jų. „Nereikia manyti, kad nepriklausomi valdybų nariai neturi jokių interesų“, – pastebi Seimo narys Virginijus Poderys.
Tačiau nepriklausomų valdybos narių daugėja savivaldybės įmonėse. Valstybės kontrolė pastebi, kad kartais savivaldybės negali pagrįsti, kam reikalingos kai kurios įmonės, nes paslaugas gali pirkti ir iš rinkos.
„Koks jų tikslas? Dividendai? Bet jų įmonės dažniausiai nemoka. Kai kurios savivaldybės turi 29 įmones, o kai kurios – nė vienos. Reikia sumažinti tų įmonių skaičių“, – mano Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius. Tiesa, į tokį pasiūlymą skeptiškai žiūri Savivaldybių asociacija, kuri primena, kad mažinti įmonių skaičių tėra rekomendacijos, o ne prievolė.
