SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, apyvartos mažėjimo šiemet tikisi 56 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos bendrovių.
Palyginti su šių metų pradžioje vyravusia nuotaika, pesimistų tarp mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių atstovų pagausėjo daugiau negu 2,6 karto. Vasarį atlikto tyrimo duomenimis, tik 24 proc. Lietuvos verslininkų teigė šiemet planuojantys prastesnius veiklos rezultatus negu pernai.
„Didelė Lietuvos bendrovių, šiemet besitikinčių prastesnių rezultatų, dalis liudija, kad šalies verslas dėl karo ir tarptautinių sankcijų šalims agresorėms patiria didelių iššūkių, turėsiančių neigiamą įtaką įmonių plėtrai trumpuoju laikotarpiu“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, vertindamos savo eksporto planus, Lietuvos įmonės dažniau negu Latvijos ar Estijos bendrovės minėjo ketinančios trauktis arba jau pasitraukusios iš Rusijos ir Baltarusijos. Pastarąją paliko 9 proc. Lietuvos, 5 proc. Latvijos ir 2 proc. Estijos įmonių. Iš Rusijos rinkos traukiasi arba jau pasitraukė 8 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių bendrovių, palyginti su 5 proc. Estijos ir 6 proc. Latvijos įmonių.
Vis dėlto Lietuvos verslininkai daugiausiai planuoja plėtrą kitose eksporto rinkose, kuriose jau veikia. Tokių planų turi 15 proc. šalies mažų ir vidutinių bendrovių, ir ši dalis nepakito nuo metų pradžios. Dešimtadalis verslininkų dairosi į naujas šalis eksportui, o 77 proc. ketina susitelkti į vidaus rinką.
Paprašyti įvertinti veiksnius, darančius įtaką veiklos rezultatams, daugiausiai nerimo visų trijų Baltijos šalių verslininkai išreiškė dėl išaugusių energetikos išteklių kainų. Net 60 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų Latvijoje mano, kad pabrangusi elektra ir kuras darys didžiausią įtaką jų verslo rezultatams šiemet. Tokios nuomonės laikos 51 proc. Lietuvos ir 47 proc. Estijos įmonių.
Antras pagal svarbą veiksnys verslo rezultatams – tiekimo grandinės iššūkiai. Pastarieji labiausiai neramina Lietuvos verslininkus – 43 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad tiekimo grandinės sutrikimai dėl karo smarkiai paveiks bendrovių veiklos rodiklius, palyginti su 32 proc. respondentų Estijoje ir 28 proc. Latvijoje.
„Tiekimo grandinės sutrikimai prasidėjo kilus pandemijai, kai daugelio prekių paklausa staiga išaugo. Karas Ukrainoje padėtį dar labiau apsunkino, nes dėl Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, įmonių pasitraukimo iš šių šalių ekonominis bendradarbiavimas su tomis valstybėmis tapo itin sudėtingas arba neįmanomas.
Sankcijų tipai, jų įgyvendinimo greitis ir apimtis dažnai buvo beprecedenčiai, todėl saugodami ne tik savo veiklos tęstinumą, interesus, bet ir reputaciją verslo atstovai turi būti labai atsargūs: rinkti informaciją, kuri leistų būti tikriems, kad jie patys nebus susiję su sankcijas pažeisti galinčia veikla. Daugelis bendrovių buvo ir tebėra priverstos ieškoti naujų tiekėjų ir rinkų, tačiau tokie sprendimai paprastai nebūna nei greiti, nei paprasti“, – teigia E.Dovbyšienė.
Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, gegužę apklausęs 807 Lietuvos, 811 Estijos ir 454 Latvijos mažų ir vidutinių įmonių atstovus.
