„O kodėl ne?“
M.Audronis, paklaustas, kodėl po studijų prestižinėje Didžiosios Britanijos aukštojoje mokykloje neliko ten ar bent jau nesikūrė kuriame nors Lietuvos didmiestyje, nedaugžodžiauja: „O kodėl ne?“ Vis dėlto pripažįsta, kad kuriant verslą Lietuvoje, nedideliame mieste, kaštai buvo tikrai mažesni, nei būtų Vilniuje ar Didžiojoje Britanijoje, kai „svarbus kiekvienas euras“.
Mūsų misija yra tapti pirmaujančiu komponentų ir techninių sprendimų savo nišoje tiekėju pasaulyje, – sakė M.Audronis.
Jis baigė mokslus Šefildo universitete, apsigynė daktaro laipsnį, o tada grįžo į Ignaliną. Ten, kur užaugo. Ir būtent čia pradėjo verslą, kurį sėkmingai plėtoja nuo pat pradžių – bendrovė pelningai dirba nuo pirmųjų veiklos metų. Rekvizitai.vz.lt duomenimis, pernai šios įmonės apyvarta buvo nuo pusės iki milijono eurų, o vidutinis atlyginimas siekė 921 eurą.
M.Audronio įkurta „Nova Fabrica“ yra aukštųjų technologijų įmonė, viena iš pirmaujančių vakuuminių plazmos procesų kontrolės sistemų gamintoja pasaulyje. Bendrovė atstovybes turi Europos Sąjungos šalyse, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Taivane. Daugiau nei 90 proc. jos produkcijos iškeliauja į užsienį.
Veikia tik Ignalinoje
Bendrovė savo veiklą pradėjo 2012 metų sausį.
„Vienintelė mūsų veiklos vieta yra Ignalinoje, mes neturime jokių filialų kitose vietose ar kitose valstybėse. Mūsų misija yra tapti pirmaujančiu komponentų ir techninių sprendimų savo nišoje tiekėju pasaulyje. Nuo įmonės įkūrimo mūsų pardavimai, apyvarta stabiliai auga. Šiuo metu įmonėje dirba 13 žmonių visu etatu, 7 iš jų dirba vystydami produktus, trys iš pastarųjų turi daktaro laipsnį“, – pasakojo M.Audronis.
Jis teigė niekaip ypatingai darbuotojų į savo įmonę neviliojantis – esą, kai prireikia, tiesiog ieškomas specialistas, publikuojami skelbimai ir pan. Visu etatu dirbantieji gyvena Ignalinoje, Švenčionyse ar šalia jų, kadangi kasdien tenka važinėti į darbą. Net ir atlyginimai, anot M.Audronio, šioje įmonėje nėra kažkuo išskirtiniai – esą naujiems, jauniems darbuotojams tiesiog nėra galimybės daug mokėti.
„Šiuo metu pagrindinis mūsų gaminamas ir komerciškai realizuojamas produktas yra labai specializuotos technologinių procesų stebėjimo ir valdymo sistemos. Mūsų sistemos yra naudojamos didelėse gamybos įmonėse, kurios visos daro iš esmės tą patį – sintetina medžiagas – senas ir naujas, sintetina plonų plėvelių forma ir jas pagamina. Toliau jos naudojamos įvairiose rinkose pagaminti visokiems inovatyviems ir pažangiems produktams, tarkim, stiklui, saulės elementams, precizinei optikai, taip pat įvairiausiems ekranams – stangriems, lankstiems, liečiamiems, permatomiems ir pan.“, – kalbėjo M.Audronis.
Valstybė turi sudaryti sąlygas
Bendrovė jau gali pasigirti pernai, 2016-aisiais, laimėjusi kelis iš dalies Europos Sąjungos finansuojamus projektus kurti naujiems produktams. Rezultatus tikimasi parodyti 2019 metais, o ekonominio poveikio laukiama 2021-aisiais.
Valstybė turi sudaryti sąlygas verslui, normaliam – smulkiam, vidutiniam, mažam verslui. Dabar tos sąlygos yra blogos, – sakė M.Audronis.
Klausiamas, kaip galima būtų paskatinti kitus užsienyje išsilavinimą įgijusius lietuvius grįžti į Lietuvą, M.Audronis sako, kad koks nors skatinimas tiesiogine žodžio prasme nėra įmanomas.
„Valstybė turi sudaryti sąlygas verslui, normaliam – smulkiam, vidutiniam, mažam verslui. Dabar tos sąlygos yra blogos. Kai bus sąlygos, žmonės grįš patys, jų nereikės niekaip skatinti, vilioti. Tereikia sudaryti sąlygas dirbti. Tarkim, mokesčiai yra visiškai neadekvatūs“, – kalbėjo „Nova Fabrica“ įkūrėjas ir direktorius.
Tikėtis kokios nors pagalbos iš Ignalinos savivaldybės ar prašyti jos dr. M.Audronis nenusiteikęs. Jo teigimu, savivalda ir nelabai galinti ką nors rajone realiai išspręsti, nes dauguma problemų – tokios pat, kaip visoje Lietuvoje, o tai jau valstybės valdymo trūkumai.
Ignalinos meras Henrikas Šiaudinis, paklaustas, kas jauną žmogų galėtų skatinti į nedidelį, bet gimtąjį miestą, teigia, kad čia jam turėtų atsirasti veiklos. Arba valstybiniame sektoriuje, arba kuriant savo verslą, nors tai ne visiems lengva.
„Jaunas žmogus arba neturi pinigų, arba yra nepajėgus kurti verslą. O valstybiniame sektoriuje darbuotojų yra, pratęstas pensinis amžius, tad net mokykloje mokytojai gali dirbti iki 65 metų, gydytojai, kiti specialistai. Užsilaikė žmonės darbo rinkoje ir jauniems uždaro vietas, kur bepaimtum – bet kurioje srityje. Jauni žmonės tai jaučia“, – teigė H.Šiaudinis.
Jo teigimu, šiemet Ignalinoje ir rajone į mokyklas neatėjo nė vienas jaunas pedagogas, anksčiau dar būdavo po kelis. Tiesa, ar norinčiųjų tą darbą dirbti atsirastų, jeigu specialistų prireiktų, nežinia. Štai medikus rajonas ugdo prisidėdamas prie jų mokymosi išlaidų, apie psichologus neretai tegali pasvajoti, imasi pedagogų perkvalifikavimo, kai vienų dalykų mokytojų atsiranda daug, o kitų – pritrūksta.
