Ginčai žiniasklaidos rinkoje kilo paaiškėjus, kad Seimo Kultūros komitetas gruodį pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) prašymui, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų svarstyti Visuomenės informavimo etikos komisija.
Ši komisija vertina, ar žurnalistai nepažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso.
Sutikite, kad visuomeniniam transliuotojui turėtų būti taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir visiems žurnalistams.
Tokį siūlymą LRT pateikė komitete svarstant europinę Audiovizualinių paslaugų direktyvą.
Transliuotojas teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes nuo sausio bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Visuomenės informavimo etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai.
Kritikai sako, kad LRT nėra pagrindo išsiskirti kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, o pataisos gali sudaryti sąlygas LRT nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.
Ten dabar yra tik privačios žiniasklaidos atstovai, kur nėra praktiškai nė vieno žurnalisto, nėra ir LRT atstovo.
Į Seimo posėdžio salę trečiadienį Visuomenės informavimo įstatymo projektas pateko svarstymo stadijai.
Diskusijoje Seime pirmas stojo kalbėti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, pareiškęs, kad LRT pasiūlytai pataisai pritaręs Kultūros komitetas paskubėjo.
„Sutikite, kad visuomeniniam transliuotojui turėtų būti taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir visiems žurnalistams“, – sakė politikas.
Pasak jo, Vakaruose įprasta, jog visuomeninio transliuotojo etiką prižiūri tiek bendra savireguliacijos institucija, tiek vidinis kontrolierius.
Parlamentaras tvirtino, kad nenorėdamas vilkinti Audiovizualinių paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pataisoms svarstymo stadijoje pritars, tačiau su sąlyga, jog nuostata dėl LRT etikos bus pataisyta niekam nesuteikiant išskirtinių teisių.
Kultūros komiteto nariai konservatorius Vytautas Juozapaitis ir „valstietis“ Robertas Šarknickas sutiko, kad dėl kilusio šurmulio nuostatą teks pataisyti, tačiau tuo pačiu paragino Seimą imtis diskusijos dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos ir darbo metodų.
„Pasirodo, pačioje komisijoje yra dalykų, kurie yra kvestionuojami“, – pareiškė V.Juozapaitis.
„Jeigu tai savireguliacijos mechanizmo dalis, tai ten turėtų dalyvauti visi subjektai, kurie sudaro žiniasklaidos sistemą. Ten dabar yra tik privačios žiniasklaidos atstovai, kur nėra praktiškai nė vieno žurnalisto, nėra ir LRT atstovo“, – pridūrė jis.
Parlamentaras įtarinėjo, jog iš komercinės žiniasklaidos atstovų sudaryta Visuomenės informavimo etikos asociacija turi interesą per Etikos komisiją daryti įtaką LRT.
R.Šarknickas irgi sakė, kad nors LRT laimėjo daugelį ginčų komisijoje dėl etikos, „varginantis kabinėjimasis vargino LRT darbuotojus“.
„Kodėl reikia taip elgtis, tąsyti žmones po teismus ir trukdyti dirbti? Aš manau, kad vidinio etikos kontrolieriaus atsiradimas padėtų tarpininkauti tarp LRT ir Visuomenės informavimo etikos komisijos“, – teigė Seimo narys.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas po svarstymo nepalaikė įstatymo projekto, nes pasigedo aiškaus patikinimo, ar iki priėmimo pataisa iš tikrųjų bus pakeista.
„Demokratinėje valstybėje net neturėtų iškilti klausimo, ar turėtų būti kažkoks išskirtinumas vienai ar kitai žiniasklaidos priemonei“, – tikino politikas.
„Šitoj vietoj mes turime būti ypatingai atidūs, kad vienodai vertintume visas žiniasklaidos priemones“, – pridūrė jis.
Daugelis parlamentarų padarė taip pat, kaip M.Puidokas. Nors V.Juozapaitis prašė svarstymo stadijoje projektą palaikyti ir pataisyti priėmimo metu, Seimo nariai jį atmetė.
Tai nulėmė balsavimas, kuriame už pataisas balsavo 41 Seimo narys, 28 buvo prieš ir 53 susilaikė.
Pataisos kitu balsavimu buvo grąžintos tobulinti Kultūros komitetui.
