Naujajame įstatymo variante numatyta, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą galės atsivežti ir šeimas. Pavyzdžiui, su šeimomis galės atvykti startuoliai. Ar jų idėjos yra „startuoliškos“, spręs speciali Ūkio ministerijos komisija.
Taip pat su šeimomis į Lietuvą galės atvykti ir stambių įmonių vadovai. Stambia įmone bus laikoma tokia, kurios apyvarta yra pusė milijono eurų ar daugiau. Šeimą Lietuvoje galės įkurdinti ir verslo migrantai, investavę į savo įmonę ne mažiau 14 tūkst. eurų (minimalus bendrovės kapitalas – 28 tūkst. eurų).
Tie palengvinimai atvykti į Lietuvą ir dirbti neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir mažinti paskatas įdarbinti vietos gyventojus. Pigi darbo jėga neturėtų konkuruoti su Lietuvos Respublikos piliečiais, – sakė A.Ažubalis.
Verslo migrantams nebebus keliamas reikalavimas įdarbinti įmonėje bent tris žmones. Tiesa, įtrauktas punktas dėl darbo užmokesčio, mokamo užsieniečio įmonėje įdarbintiems žmonėms: „mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.“
Tai reiškia, kad teoriškai darbo užmokestis galės būti padalinamas ir keliems žmonėms, taigi vienas darbuotojas nebūtinai turės gauti du vidutinius atlyginimus. Tarkime, užsienietis galės pasamdyti du žmones ir kiekvienam jų mokėti po vidutinį atlyginimą. Tačiau problema yra ta, kad tų papildomų darbo rankų reikia ne visiems.
Į darbo užmokesčio fondą neįeina paties įmonės vadovo atlyginimas, o tai reiškia, kad, nori to ar ne, jis turės samdyti bent vieną darbuotoją ir jam mokėti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio algą (1,5 tūkst. eurų iki mokesčių).
Išsamiau skaitykite čia: Valdžios špyga užsieniečių verslui: reikalaus darbuotojams mokėti bent 1500 eurų
„Tie palengvinimai atvykti į Lietuvą ir dirbti neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir mažinti paskatas įdarbinti vietos gyventojus. Pigi darbo jėga neturėtų konkuruoti su Lietuvos Respublikos piliečiais“, – pirmadienį spaudos konferencijos Seime metu sakė Audronius Ažubalis.
Jis priminė 2014 metais įvestą pataisą, kuri reikalavo užsieniečius samdyti bent tris darbuotojus. „Tai jiems sukėlė tam tikrų sunkumų. Kita vertus, tai sustabdė vieną procesą – Lietuva buvo tapusi kanalu iš trečiųjų pasaulio valstybių į Europą pagal išduotų leidimų laikinai gyventi skaičių“, – sakė A.Ažubalis.
Dabar tokio reikalavimo neliks, tačiau kaip saugiklis turėtų veikti reikalavimas dėl darbo užmokesčio fondo.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė labai džiaugėsi nauju įstatymo projektu.
Londono ekonomikos mokykloje lietuviai yra labai geidžiami. Ten ant tvoros sėdi tarptautinės įmonės ir laukia, kada jie baigs. Kad juos susigrąžintume, reikia keisti daug ką, – sakė R.Skyrienė.
„Kiekviena darbo vieta aplink save dar sukuria darbo vietas – reikia ir į restoraną, ir mokyklą, ir darželį. Gerai apmokamos darbo vietos duoda darbo ir kitoms sritims. Investuotojų apklausa rodo, kad 57 proc. investuotojų susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Lietuva turi talentų ir savo, tai dar reikia atkreipti dėmesį, kaip sugrąžinti jaunuolius. Tam padės ir darbo kodeksas, ir visas socialinis modelis“, – kalbėjo ji.
R.Skyrienė pabrėžė, kad Lietuva turi galvoti, kaip į šalį susigrąžinti savo piliečius, kurie užsienyje yra graibstyte graibstomi.
„Londono ekonomikos mokykloje lietuviai yra labai geidžiami. Ten ant tvoros sėdi tarptautinės įmonės ir laukia, kada jie baigs. Kad juos susigrąžintume, reikia keisti daug ką“, – kalbėjo R.Skyrienė.
