Vienas iš šio projekto autorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad ši pataisa nukreipta prieš rusišką televizijos ir radijo produkciją.
„Tikimės, kad šitas sprendimas paskatins mūsų televizijas daugiau kreipti dėmesį į europietišką produkciją, nes tie kiekiai rusiškos produkcijos yra pernelyg dideli. Nuo 2007 metų apie 2,5 karto išaugo jų pasirodymas mūsų televizijose ir tam tikra prasme ta produkcija nėra tik televizinis dalykas, natūralu, jis naudojamas ir kultūrinei įtakai, „minkštajai galiai“, – BNS sakė parlamentaras.
„Mintis labai paprasta – ta produkcija dažnai orientuota į sovietinės nostalgijos stiprinimą, Rusijos pasaulio koncepcijos plėtrą. O Lietuvos visuomenės sociologiniai tyrimai rodo, kad kuo labiau žmogus turi sovietinės nostalgijos, tuo jis labiau nusivylęs demokratine santvarka apskritai ir Lietuvos valstybės idėja. Natūralu, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Pagal priimtą pataisą, atskiros radijo, televizijos programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turės būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė negu 90 minučių.
Trumpesnes programas, kaip ir dabar, bus galima subtitruoti.
Skaičiuojant programų trukmę nebus įskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai.
Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms, tautinių mažumų programoms.
Seimas ketvirtadienį tuo pačiu panaikino spragą, kad ES šalyse ne oficialia ES kalba pagamintos programos nebūtų priskiriamos prie ES produkcijos.
„Ištaisome klaidą, kuri buvo likusi kalbant apie retransliuotojus ir internetą. Numatyta, kad 90 proc. jų tinklelyje produkcijos turi būti oficialiomis ES kalbomis. Buvo likusi nuostata, kad į tą procentą įsiskaičiuoja ir neoficialia ES kalba rodyta programa, jeigu ji pagaminta ES valstybėje narėje. Pavyzdžiui, Latvijoje įsisteigi ir rusiškai pradedi rodyti, tokiu atveju nėra problemos. Išbrauktas tas aspektas. Aiškiai pasakome, kad oficialiomis ES kalbomis kabelinių tinkleliuose turi būti 90 proc. produkcijos“, – sakė L.Kasčiūnas.
Šiemet sausį atliktas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas parodė, kad atmetus europines ir lietuviškas laidas, serialus, filmus, taip pat žinių, sporto, žaidimų laidas, reklamas ir anonsus, daugiausia rusiško turinio rodė „Lietuvos ryto“ televizija bei BTV (atitinkamai 92 proc. ir 53 proc.). Tuo metu LNK, TV3 ir TV6 eteryje dominavo JAV produkcija, atitinkamai sudariusi 84, 85 ir 88 proc. ne Europoje parengto turinio.
