Vidaus sandoriai savivaldybių įmonėse bus leidžiami su sąlyga, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos nepertraukiamumo, kokybės ir prieinamumo.
Už tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 86 Seimo nariai, prieš -7, o susilaikė 11. Kai kurie parlamentarai jau žada kreiptis į prezidentę vetuoti įstatymą, kad vidaus sandoriai savivaldybėse vis tik būtų draudžiami. Konservatorė Agnė Bilotaitė BNS sakė, kad jau rašomas kreipimosi tekstas.
Dalia Grybauskaitė: Seimas paliko landą korupcijai
„Seimas paliko atvirą landą korupcijai savivaldybėse. Tai reiškia, kad ir šiame Seime nėra politinės valios kovoti su korupcija be jokių išlygų. Visos priežiūros institucijos, Viešųjų pirkimų tarnyba ir STT ragina atsisakyti vidaus sandorių kaip neskaidriausių ir labiausiai korumpuotų pirkimų“, – BNS perduodame komentare teigė D.Grybauskaitė.
Visus vidaus sandorius siūlė drausti
Seimas nepalaikė Seimo vicepirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus pasiūlymo drausti visus vidaus sandorius – tiek valstybės, tiek ir savivaldybių įmonių.
A.Nekrošius teigė, kad pataisą teikė atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarybos (VPT) nuomonę, jog vidaus sandoriais naudojamasi neskaidriai, pažeidžiant konkurencijos principus ir sukuriant prielaidų korupcijai.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas dar 2015 metais konstatavo, kad tokie sandoriai pažeidžia lygios ir sąžiningos konkurencijos galimybes: „Tokie sandoriai privalo vykti viešo konkurso būdu“.
Tuo metu „valstietis“ Gintautas Kindurys tikino, kad tokie sandoriai „įtvirtinti tarptautiniu lygiu“.
Seimas nutarė, kad iki šiol sudaryti vidaus sandoriai galios iki sutarties pabaigos, bet vėliausiai iki 2018-ųjų pabaigos – nuo tada jie turės būti sudaromi pagal naują tvarką.
„Jos bus peržiūrėtos pagal naujus reikalavimus ir savivaldybės turės įrodyti, ko dabar nėra, kad kitaip neįmanoma norint užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę, prieinamumą“, – BNS teigė A.Bilotaitė. Ji taip pat prognozavo, kad „bus ne vienas teismo procesas“.
Konservatorius Edmundas Pupinis piktinosi, kad dabar sudaryti vidaus sandoriai galios iki 2018 metų pabaigos.
„Kai kurias įmones, ypatingai savivaldybių, įstumsime į naujas tam tikras sąlygas. Jos yra pasiėmusios tam tikras paskolas ir tarkime jeigu ateis joms tokios sąlygos, kada turės pasibaigti tos sutartys, praktiškai savivaldybės, kurios garantavusios tam tikras paskolas, bus pakabintos su didelėm problemom“, – teigė jis.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis sakė, kad valdantieji balsuodami dėl vidaus sandorių ir urėdijų reformos vadovaujasi skirtingais kriterijais – miškų ūkio pertvarka siekia korupcijos mažinimo, o nedrausdami vidaus sandorių, ją skatina.
„Ateina su miškų urėdijų reforma. (...) sako taip, reforma reikalinga, korupcija, nesąžiningumas, ydos, blogybės ir t. t. ir t. t. Ką mes matome šiandieną? Užregistruotas pasiūlymas dėl vidaus sandorių, tą pačią korupciją, tas pačias landas ir teisina jie („valstiečiai“) patys, balsuodami prieš tokias pataisas. Niekaip nesuvokiu logikos“ – teigė R.Žemaitaitis.
Įžvelgia prieštaravimą Konstitucijai
Audito komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad leidus vidaus sandorius sudaryti tik savivaldybių įmonėms, o neleidžiant valstybės valdomoms, galu būti pažeidžiama Konstitucija.
„Turime, atrodo, ir konstitucinę problemą, (...) kai tik viena dalis subjektų yra išskirta kaip turinti teisę vykdyti vidaus sandorius, tuo tarpu kitai daliai subjektų ši teisė būtų neprieinama“, – teigė ji.
Parlamentinio Ekonomikos komiteto, kuris siūlė uždrausti visus vidaus sandorius, vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius taip pat įspėjo, kad Seimo Teisės departamentas įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai.
Posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas pripažino, kad šis Seimo teisininkų įspėjimas „keičia situaciją“, bet įstatymo priėmimo procedūros nestabdė.
„Na, taip, aišku, čia keičia situaciją. Jeigu bus toks kreipimasis, tai Konstitucinis Teismas ir nuspręs“, – teigė jis.
Teisės departamentas pabrėžė, kad nėra aišku, kodėl siūlomas toks teisinis reguliavimas ir kokie yra objektyvūs kriterijai nustatyti skirtingas viešųjų pirkimų taisykles valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms.
„Svarstytina, ar vien tik tai, kad vienus subjektus valdo valstybė, o kitus – savivaldybės yra pakankamas pagrindas nustatyti jiems skirtingas viešųjų pirkimų taisykles“, – teigiama Seimo teisininkų rašte.
Kitos pataisos
Viešųjų pirkimų dalyviams, norintiems skųsti pralaimėtus konkursų rezultatus, Seimas nustatė 2 proc. sandorio dydžio mokestį.
Be to, Seimas įteisino asmeninę vadovų atsakomybę dėl viešųjų pirkimų pažeidimų – ji bus taikoma konkursų komisijos nariams, ekspertams bei asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, perkančiosios organizacijos vadovams. Perkančiosios organizacijos turės pirkti tik per CPO, tačiau mažos vertės pirkimuose numatyta išimtis – per CPO nereikia pirkti, jeigu sandorio vertė neviršys 10 tūkst. eurų.
Vidaus sandorių statistika
VPT duomenimis, 5,5 proc. vidaus sandorių sudaromi 3-4 metams, 3,4 proc. – 4-6 metams, 0,1 proc. – neterminuotai. Sutartys taip pat gali būti pratęsiamos.
VPT skaičiavimais, 2011-2016 metais vidaus sandorių sudaryta už 1,005 mlrd. eurų, iš jų vien savivaldybėse – už 420,7 mln. eurų.
2013 metais savivaldybės sudarė vidaus sandorių už daugiau negu 16 mln. eurų (9 proc. visų vidaus sandorių), 2014 -aisiais – atitinkamai 74 mln. eurų (59 proc. ), o 2015 metais – 206 mln. eurų (68 proc.). Preliminariais duomenimis, 2016 metais savivaldybių sudarytų vidaus sandorių vertė siekia beveik 70 mln. eurų ir tai sudarė apie 50 proc. visų vidaus sandorių vertės.
Vidaus sandoriai Lietuvoje yra galimi nuo 2010 metų.
