Seimas antradienį priėmė dviejų – Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos – įstatymų pataisas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad 5G ryšys
yra ne tik Lietuvos technologinė ateitis – jis kels ir įvairių saugumo rizikų.
Pasak jo, Seimas „aiškiai“ pasakė, kad Lietuva nenori būti Kinijos kontroliuojamoje technosferoje, kai tos šalies įmonės galėtų teikti duomenis Kinijos vyriausybei ir saugumo tarnyboms.
Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad pataisos parengtos skubotai.
„Neatsižvelgiant (...) į technologinių procesų išmanymą“, – teigė jis.
G.Paluckas, be kita ko, mano, kad pataisos kelia grėsmę monopolijos arba duopolijos susiformavimui 5G technologijų rinkoje.
Jos uždraudžia nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, o radijo dažniai 5G ryšiui būtų skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Ryšio operatoriai, jau naudojantys šio kriterijaus neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turės netinkamą įrangą pasikeisti iki 2025 metų pabaigos. Kitaip jie negalės pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšiui.
Kinijos telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ pareiškė apgailestaujanti dėl Seimo sprendimo ir pažymėjo, kad jis tik apribos rinką, tačiau neužtikrins ryšių tinklų saugumo.
„Esame verslo bendrovė, vykdanti veiklą per dukterines, ir Europos Sąjungoje įsteigtas įmones, bet nepaisant viso to, vis tiek susiduriame su draudimais tiekti įrangą, taikomais vien dėl „Huawei“ kilmės šalies. Toks sprendimas akivaizdžiai diskriminuoja bendrovę ir prieštarauja ES teisei“, – komentare žiniasklaidai sakė „Huawei“ vadovas Baltijos šalims Ricky Chenas.
Anot jo, pašalinimas iš rinkos yra viena griežčiausių prekybą ribojančių priemonių, todėl ji turėtų būti taikoma tik kraštutiniais atvejais.
„Yra alternatyvių kelių, kurie leistų prekybą apriboti mažiau, nei šiandien Seimo patvirtintas įstatymo projektas. Tai ir nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų stiprinimas, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi saugumo reikalavimų, bei nustatyti privalomus skaidriais ir objektyviais standartais grindžiamus sertifikatus, ir reikalavimas tiekėjams pasirašyti teisiškai įpareigojančias patikimumo deklaracijas“, – tvirtino R.Chenas.
Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.
Į priimtą sprendimą sureagavo ir „Huawei“. Pasak bendrovės vadovo Ricky Chen, pataisos apribos rinką, tačiau neužtikrins ryšių tinklų saugumo.
„Esame verslo bendrovė, vykdanti veiklą per dukterines, ir Europos Sąjungoje įsteigtas įmones, bet nepaisant viso to, vis tiek susiduriame su draudimais tiekti įrangą, taikomais vien dėl „Huawei“ kilmės šalies. Toks sprendimas akivaizdžiai diskriminuoja bendrovę ir prieštarauja ES teisei“, – rašoma bendrovės pranešime.
Sprendimą R.Chen vadino kraštutine priemone ir teigė, kad prekybą riboti galima ir kitais būdais: „Tai ir nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų stiprinimas, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi saugumo reikalavimų, bei nustatyti privalomus skaidriais ir objektyviais standartais grindžiamus sertifikatus, ir reikalavimas tiekėjams pasirašyti teisiškai įpareigojančias patikimumo deklaracijas.“
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visoje Lietuvoje jau pradėjo diegti naujos kartos „Ericsson“ bazines mobiliojo ryšio stotis, kurios pakeis iki šiol naudotą „Huawei“ įrangą.
