Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiems Kelių bei kelių lydinčiųjų įstatymų pakeitimams.
Jeigu Seimas jiems per likusį vienintelį balsavimą pritars, Kelių direkcija iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę bus pertvarkyta nuo 2023-ųjų.
Tuo metu kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad taip ruošiama dirva įstaigos privatizavimui.
„Tai yra vienas žingsnis, kuris eina link privatizavimo kelio. Valstybei tai yra vienas iš pavojingiausių sprendimų, kuris gali būti dabar padaromas. (...) Jeigu galvojame, kad pertvarkę į akcinę bendrovę galėsime labiau skolintis, (...), iš tiesų labai stipriai klystate“, – teigė Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis.
Pasak jo, turint valstybinę įmonę, galima geriau ją kontroliuoti.
Kitas tos pačios frakcijos narys Petras Gražulis mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali pataisas vetuoti.
Tačiau Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad naujas Kelių direkcijos statusas leis jai skolintis palankesnėmis sąlygomis.
„Mūsų keliai yra prastos būklės, reikalauja atitinkamo dėmesio ir papildomų lėšų. Šioje vietoje mūsų keliams pritrūkstant finansavimo iš tiesų reikia ieškoti naujų galimybių“, – kalbėjo jis.
Direkcija prieš metus jau buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.
Planuojama, kad dar viena pertvarka padidins įmonės veiklos efektyvumą, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą, leis pritaikyti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus.
Šiemet liepą Seimas pritarė, kad keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.
