Komisija aiškinasi, ar bendrovei „Kauen Craft“ (buvusi „Selita“), gaminančiai stiprų gėrimą „Velnio kraujas“, kurį muitinė prilygina alui, nėra sudarytos sąlygos piktnaudžiauti – 8,3–8,5 laipsnio stiprumo gazuotu alkoholiniu gėrimu vadinamas „Velnio kraujas“ yra pilstomas į 2 litrų talpos plastiko butelius.
Komisija įtaria, kad „Kauen Craft“ pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymą, draudžiantį stipresnį nei 7,5 laipsnio alų pardavinėti didesnėje negu 0,5 litro taroje. Tačiau pagal Žemės ūkio ministerijos gėrimų klasifikaciją, šis gaminys nėra pripažįstamas alumi, todėl gali būti pilstomas į bet kokią tarą.
Komisija įtaria, kad „Kauen Craft“ pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymą, draudžiantį stipresnį nei 7,5 laipsnio alų pardavinėti didesnėje negu 0,5 litro taroje.
Ministerijos darbuotoja pripažino klydusi, nepriskirdama gėrimo alui
2016 metais Žemės ūkio ministerija turėjo 3 pozicijas, koks – alus ar kitas gėrimas – yra „Velnio kraujas“. Visų jų autorė, ministerijos Maisto pramonės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Gudaitytė BNS teigė, kad pernai sausį gėrimo ministerija nepripažino alumi.
A.Gudaitytė sakė, kad tuomet rėmėsi tik įmonės aprašymu, iš ko gaminamas gėrimas, ir nepaprašė nei tikslios jo receptūros, nei Muitinės laboratorijos išvados.
„Pripažįstu, nesusivokiau, kad mane gali apgauti, tai mano pačios turbūt klaida, nepatyrimas, nežinojimas, neįsigilinusi į alkoholio pramonę, nes buvau ką tik perėmusi šiuos darbus iš kitos darbuotojos, nepagalvojau paprašyti Muitinės laboratorijos nuomonės, kokiai alkoholinių gėrimų grupei, pagal Kombinuotąją nomenklatūrą šis gėrimas priskiriamas. Dabar, kai yra patirtis ir patyrimas, reikalaučiau dokumentų daugiau“, – BNS aiškino A.Gudaitytė.
Išsamesnė analizė buvo padaryta vėliau – balandį ministerija pateikė kitą išvadą, kad gėrimas turėtų būti pripažįstamas alumi ir jam turi būti taikomas įstatymo reikalavimas dėl taros, į kurią jis pilstomas.
„Jau esant laboratorijos išvadai, tą gėrimą priskyrėme alui, nors jis ir neatitinka alaus reglamento. Matėme, kad įmonė naudojasi teisės aktų spragomis“, – tvirtino A.Gudaitytė.
Tačiau birželį ministerija grįžo prie pirminės savo nuomonės – „Velnio kraują“ vėl perkėlė į kitų alkoholinių gėrimų kategoriją.
A.Gudaitytė taip pat pripažino, kad bendrovės „Kauen Craft“ užklausa dėl gėrimo „Velnio kraujas“ buvo vienintelė – nė vienas kitas Lietuvos gamintojas nėra klausęs, ar jų gaminamas gėrimas yra priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų kategorijai.
„Jie tada man pasakė, kad turi gaminti kitokius gėrimus nei didieji gamintojai, nes yra nedideli ir nori išlikti rinkoje“, – aiškino A.Gudaitytė.
V.Gailius įtaria piktnaudžiavimą
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius įtaria galimą Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiavimą.
„Tokiu gėrimu dėl galimai Žemės ūkio ministerijos neskaidrių veiksmų yra nuodijama tauta“, – komisijos posėdyje praėjusią savaitę teigė jis.
„Kauen Craft“ nurodo, kad šis gėrimas pagamintas „iš salyklo, nesalyklinių grūdinių bei cukrinių žaliavų, apynių produktų ir suraugintas naudojant alaus mieles.
Konservatorius Jurgis Razma pasiūlė reaguoti iš karto – kreiptis į premjerą:„Skirtingi signalai iš skirtingų vyriausybinių struktūrų. Gausime atsakymą iš Sauliaus Skvernelio, tada žiūrėsime, ar nereikia mums reaguoti“.
Komisijos narė, Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė situaciją vadino sėdėjimu „ant dviejų kėdžių“.
„Jie (gamintojas – BNS) dabar joja ant to, kad tipo mes nesame alus, todėl negalioja reikalavimai dėl taros dydžio, o mokesčius mokame kaip nuo alaus“, – BNS teigė parlamentarė.
„Kauen Craft“ nurodo, kad šis gėrimas pagamintas „iš salyklo, nesalyklinių grūdinių bei cukrinių žaliavų, apynių produktų ir suraugintas naudojant alaus mieles, tačiau jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis – daugiau negu 10 proc.“. Tokį receptą įmonė nusiuntė Žemės ūkio ministerijai ir Muitinės laboratorijai.
2016 metų sausį įmonė gavo Žemės ūkio ministerijos raštą, kad taip pagamintas gėrimas priskiriamas prie kitų alkoholinių gėrimų, o Muitinės laboratorija gėrimą pavadino alumi – ji tokią išvadą pakartojo ir pernai gegužę, po pakartotino tyrimo ir juslinių savybių analizės.
I.Šimonytė BNS aiškino, kad pagal Muitinės laboratorijos išvadą, kuria „Velnio kraujas“ pripažintas alumi, nustatomi mokesčiai – alui jie yra mažesni nei kitiems alkoholiniams gėrimams.
„Jie gudrauja tuo atžvilgiu, kad jiems gerai būti alumi dėl mokesčių, o taros požiūriu jiems yra gerai būti ne alumi, nes tada nėra apribojimų dėl išpilstymo“, – teigė Antikorupcijos komisijos narė.
Pokyčiais alkoholinių gėrimų klasifikavime pasinaudojo tik „Kauen Craft“
A.Gudaitytė BNS teigė, kad „kitų alkoholinių gėrimų“ terminas buvo reikalingas, kad būtų galima prekiauti iš kitų šalių atvežama produkcija, kad Lietuvos gamintojai galėtų gaminti gėrimus, neatitinkančius alaus, fermentuotų gėrimų bei alkoholinių kokteilių reikalavimų.
„Ši nuostata atsirado todėl, kad Europos teisės departamentas mums pateikė paaiškinimą, jog taikant abipusio pripažinimo principą, gėrimai gaminami ir parduodami kitoje ES šalyje narėje gali būti be apribojimų realizuojami Lietuvoje, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, nepriskiriamus alkoholinių gėrimų grupėms, išvardintoms klasifikacijoje“, – teigė ji.
Pareigūnė pabrėžė, kad nebuvo pagalvota apie saugiklius, kad tokia išlyga nepasinaudotų Lietuvos gamintojai.
A.Gudaitytė pripažino, kad pokyčiais alkoholinių gėrimų klasifikavime pasinaudojo tik „Kauen Craft“.
„Mūsų žiniomis – taip“, – BNS sakė ministerijos atstovė. Ji taip pat pripažino, kad dėl tokių pakeitimų ministerijai priekaištavo kiti gamintojai.
Nuo 2002 metų rugpjūčio galiojančioje alkoholinių gėrimų klasifikavimo lentelėje terminas „kiti alkoholiniai gėrimai“ atsirado 2014 metų birželį. Tada ministerijai vadovavo „darbiečių“ deleguotas ministras Vigilijus Jukna.
A.Gudaitytė taip pat teigė nežinanti, kodėl terminas „kiti alkoholiniai gėrimai“ į lentelę nebuvo įrašytas iš karto: „Nėra jokių juodraščių, iš kurių būtų aišku, kodėl buvo įtraukta į įsakymo punktą, bet ne į pačią lentelę, nėra institucijų, derinusių įsakymo pakeitimą, pastabų, kad reikia įtraukti į lentelę“.
Nuo 2002 metų rugpjūčio galiojančioje alkoholinių gėrimų klasifikavimo lentelėje terminas „kiti alkoholiniai gėrimai“ atsirado 2014 metų birželį. Tada ministerijai vadovavo „darbiečių“ deleguotas ministras Vigilijus Jukna. Savo įsakymu jis nustatė, kad alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 1,2 tūrio proc. ir mažesnė kaip 15 tūrio proc. ir kurie neatitinka kitose grupėse nurodytų gėrimų kategorijoms nustatytų reikalavimų, priskiriami kitiems alkoholiniams gėrimams.
2016 metų rugsėjį ministrė Virginija Baltraitienė įsakymo dalį dėl „kitų alkoholinių gėrimų“ pakeitė – iki 22 laipsnių padidino leistiną stiprumą, o klasifikavimo lentelė, pasiūlius Ūkio ministerijai, buvo praplėsta nauja gėrimų grupe – kiti alkoholiniai gėrimai.
Departamentas prieštaravo pakeitimams
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prieštaravo tokiems alkoholinių gėrimų klasifikavimo pakeitimams.
„Susidarė situacija, kuomet Lietuvoje gali būti gaminami alkoholiniai gėrimai, neatitinkantys jų gamybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų ir šiuo metu galiojančių alkoholinių gėrimų grupių: alaus, fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių, tačiau galinčių turėti tokius kodus pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kuriems netaikomos įstatymo reikalavimas dėl taros“, – sakoma departamento rašte ministerijai 2016 metų lapkritį.
„Mes prieštaravome ir 2014, ir 2016 metais, bet mūsų balsas į dangų nenuėjo“, – BNS sakė departamento direktorės pavaduotoja Gražina Belian.
Pasak jos, tokių problemų nėra importuotojams, kurie atveža gėrimus, klasifikacijoje nepriskiriamus alui, vynui, fermentuotiems bei spiritiniams gėrimams arba alkoholiniams kokteiliams ir todėl įtrauktiems į kitų gėrimų grupę.
Departamentas, gavęs skundų dėl gėrimo „Velnio kraujas“, situaciją pradėjo tirti 2016 metų kovą. Vienu metu jis buvo nusiteikęs pripažinti, kad „Kauen Craft“ galimai pažeidė įstatymą, nes gėrimo ženklinimas neatitinka reikalavimų.
„Alus ženklinamas kaip gazuotas gėrimas“, – rašoma departamento išvadoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad toks ženklinimas vartotojus klaidina.
Tačiau nespėjęs priimti tokio sprendimo, departamentas praėjusių metų birželį gavo Žemės ūkio ministerijos raštą, kad „Velnio kraujas“ tikrai nėra alus, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Alaus reglamentas. Todėl departamentas pakeitė savo išvadą ir pareiškė pretenzijų dėl šio gėrimo platinimo neturintis.
„Kauen Craft“, susiradusi landą alkoholinių gėrimų klasifikacijoje, nedalyvauja ir depozito sistemoje – šio gėrimo taros negalima pristatyti į taromatus.
„Jų (ministerijos – BNS) teigimu, gėrimo receptūra šiek tiek neatitinka alaus receptūros“ – BNS komentavo G.Belian.
Departamentas taip pat nurodė Žemės ūkio ministerijai pakeisti įsakymą dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo – grupę „kiti alkoholiniai gėrimai“ panaikinti, o joje esančius gėrimus priskirti alaus, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių grupėms. Gruodžio 30-ąją ministerija taip ir padarė, o nauja tvarka įsigalios nuo 2017-ųjų gegužės. Pagal ją „Velnio kraujas“ bus priskirtas alui, o tai reiškia, kad jis negalės būti pilstomas į didesnę negu 0,5 litro plastikinę tarą.
„Kada jie išpilstys tą gėrimą į kitą tarą, jis nebebus toks patrauklus ir pigiausio alaus ieškanties žmonėms nebebus toks prieinamas,“ – sakė G.Belian.
Pasak jos, 2 litrų „Velnio kraujo“ butelis kainuoja apie 2,30 euro.
G.Belian BNS teigė, kad departamentas siūlė paskubinti „Velnio kraujo“ išėmimą iš rinkos.
„Mūsų manymu buvo galima greičiau šiuos gėrimus pašalinti iš rinkos – siūlėme per porą mėnesių“, – tvirtino ji.
Tuo metu A.Gudaitytė tikina, kad teisės aktai, turintys įtaką įmonių veiklai gali įsigalioti tik gegužę arba gruodį.
I.Šimonytė stebisi, kodėl ministerija, prieš pusmetį pamačiusi koliziją – kad viena gėrimo klasifikacija yra mokesčiams, o kita – įstatymo reikalavimams, neiškėlė klausimo iš karto.
„Jeigu panaikino gruodį, vadinasi, rado dėl ko panaikinti tą grupę – atsirado kažkokia priežastis. Tai galėjo panaikinti dar birželio mėnesį, kaip pamatė, kad nesąmonė gaunasi“, – teigė I.Šimonytė.
Aludariai „Kauen Craft“ elgesį vadina cinišku
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas „Kauen Craft“ elgesį dėl tokio gėrimo gamybos pavadino cinišku.
„Cinizmas iš gamintojo pusės, kurie tokį brudą gamina – patį pigiausią gėrimą alkoholikams, priklausomybę turintiems žmonėms. Ir pavadinimas koks. Jie diskredituoja visą pramonę“, – tvirtino S.Galadauskas.
Jis taip pat nurodė, kad „Kauen Craft“, susiradusi landą alkoholinių gėrimų klasifikacijoje, nedalyvauja ir depozito sistemoje – šio gėrimo taros negalima pristatyti į taromatus.
Aludarių gildijos prezidentas taip pat piktinosi Žemės ūkio ministerijos elgesiu dėl klasifikacijos taisymų.
„Stebiuosi, kokiu būdu ministerija pakeitė reglamentą – mes nieko nežinojome. Mums buvo didelė naujiena. Tai sužinojome iš G.Belian departamento (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – BNS)“, – teigė S.Galadauskas.
