Jei „Ignitis grupės“ valdybos nariai ir pagrindinių antrinių įmonių vadovai pasiektų 2020-2023 metų strateginio plano rodiklius, jie 2024 metais galėtų išsidalinti beveik 9,5 tūkst. akcijų, vertų 212,1 tūkst. eurų.
Tokią galimybę numato pernai metų pabaigoje sudarytos „Ignitis grupės“ vadovų akcijų opcionų sutartys.
„Pradžioje noriu kreiptis į „Ignitis grupės“ vadovus – suprantu, kad esate didelė listinguojama kompanija, esate dideli bosai ir gal mūsų kaimo žaidimai gali pasirodyti nelabai įdomūs, bet priminsiu, kad 73 proc. įmonės akcijų valdo Finansų ministerija“, – pradėdamas parlamentinę kontrolę atkreipė dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pridūrė, kad visuomenėje kilo tam tikras ažiotažas, todėl būtinas visiškas skaidrumas.
Komiteto posėdžiuose dalyvavę Seimo nariai stebėjosi, kad toks svarbus valstybės valdomos įmonės sprendimas buvo priimtas tarpuvaldžiu, nepateikiant išsamios informacijos, kokių tikslų turi pasiekti vadovai. Jiems taip pat kilo klausimų, kaip toks sprendimas atsilieps vartotojams, jei įmonė, gaunanti didžiąją pelno dalį iš monopolinės veiklos, sieks didesnio pelno.
„Turime monopolinį valstybės kontroliuojamą verslą, kuris pelną uždirba iš vartotojų. Didinti pelną galimai užkraunant naštą vartotojams ir už tai premijuoti vadovus – gali kilti pagrįstų abejonių, ar toks sprendimas yra tikslingas“, – suabejojo Seimo BFK pirmininkas.
Turime monopolinį valstybės kontroliuojamą verslą, kuris pelną uždirba iš vartotojų. Didinti pelną galimai užkraunant naštą vartotojams ir už tai premijuoti vadovus – gali kilti pagrįstų abejonių, ar toks sprendimas yra tikslingas.
Posėdžio pabaigoje M.Majauskas konstatavo, kad Seimo narių abejonės nebuvo išsklaidytos ir pasiūlė neformaliame posėdyje apsitarti, kokių veiksmų imtis toliau.
Tuo tarpu socialdemokratas Gintautas Paluckas komitetus paragino kreiptis į Finansų ministeriją, kad „Ignitis grupės“ premijavimo tvarka akcijomis būtų atšaukta.
Stebėjosi, kodėl sprendimas priimtas tarpuvaldžiu
Posėdžio metu Seimo nariai vienas po kito reiškė susirūpinimą, kad valstybės kontroliuojamos įmonės vadovų premijavimas patvirtintas tarpuvaldžiu.
„Gruodžio 4 dieną, kai turėjome tūkstančius naujų kovido atvejų, visų dėmesys buvo nukreiptas pandemijos suvaldymui, neturėjome naujos Vyriausybės, o sena Vyriausybė buvo susikrovusi daiktus ir galime sakyti, kad niekas nebuvo atsakingas už nieką, penktadienio vakarą „Ignitis grupė“ paskelbė apie vadovų premijavimą akcijomis. Toks veiksmas ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo, bet net kelia pagrįstų klausimų“, – pabrėžė M.Majauskas.
Be to, parlamentai pastebėjo, kad įmonė vengia atskleisti, kokius tiksliai rodiklius turės pasiekti vadovai, norėdami gauti premijas akcijomis.
Seimo narys Vytautas Gapšys taip pat pasigedo daugiau informacijos, kaip akcininko grąžos rodikliai atrodė ateityje, ar užsibrėžti tikslai nėra dirbtinai maži, koks šiuo metu įmonės vadovams yra visas atlyginimo paketas.
Atsakydamas į šiuos priekaištus „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas aiškino, kad įmonė kol kas neatskleidė koreguotos EBITDA rodiklio, kurį pasiekus būtų taikomas premijavimas akcijomis vadovams, nes dalintis ateities prognozėmis esą neleidžia akcijų biržos reguliavimo taisyklės.
„Ignitis grupė“ nuo pernai yra kotiruojama „Nasdaq Baltic“ biržoje.
Jis žadėjo, kad 2023 metų siektini rodikliai bus atskleisti vasarį, pristatant 2020 metų įmonės finansinius rezultatus.
Paklaustas, kodėl vadovus buvo nuspręsta premijuoti akcijomis, D.Maikštėnas pasakojo, kad įmonė jau „toli nuėjusi į Vakarus“, tačiau ilgai plėstis apie įmonės strategiją ir orientaciją į žaliąją energetiką M.Majauskas posėdžio metu D.Maikštėnui neleido.
„Makaronus mėgstame matyti lėkštėje, o ne kitoje vietoje, pereikime prie premijavimo sistemos, kodėl taip buvo padaryta“, – „Ignitis grupės“ vadovą nutraukė Seimo BFK pirmininkas.
Argumentuodamas premijavimo sistemos reikalingumą D.Maikštėnas aiškino, kad atliekant įmonės IPO procesą, yra natūrali praktika kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams ir užtikrinti, kad kompensacijos pakete nedominuotų trumpalaikiai tikslai.
Įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras posėdžio metu papildė, kad premijuoti vadovus akcijomis – gerosios valdysenos praktika, taikoma visose listinguojamose energetikos įmonėse Europoje, įskaitant ir valstybines.
„Listinguotai įmonei labai svarbu turėti tokią programą, o jos panaikinimas sukeltų ažiotažą – išbėgiotų visi investuotojai“, – įspėjo D.Daubaras.
Ragino atšaukti sprendimą
Posėdžio metu socialdemokratas G.Paluckas pareiškė, kad ši diskusija stipriai pavėlavusi, o bendrus valdymo principus reikia taikyti visoms valstybės kontroliuojamoms įmonėms.
„O ne vytis vieno ar kito ministro priimtą sprendimą. Įmonė priklauso Lietuvos valstybei ir Seimas turi visišką teisę pasisakyti, ar įmonės samdomiems vadovams yra pakankama motyvacinė sistema, kai skiriama kintama dalis už rezultatus, ar reikėtų perleisti akcijų tam tikru pavidalu“, – pridūrė parlamentaras.
Jis įžvelgė, kad premijavimas akcijomis gali sukelti didelį viešų ir privačių interesų konfliktą ir paragino komitetus kreiptis į Finansų ministeriją, kad toks sprendimas būtų atšauktas. Jei komitetai to nepadarytų, parlamentaras žadėjo, kad tuomet kreipsis Socialdemokratų frakcija.
Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas įsitikinęs, kad ši problema užprogramuota į ateitį.
„Kiek „Ignitis grupės“ valdyboje valstybės atstovų? Kaip kriterijai nustatomi – susėda draugų būrys, kriterijus surašo, dėl kurių stengtis nereikia, nes monopolinė įmonė, ir viskas. Žiūrint į „Igničio“ veiklą, susidaro įspūdis, kad ne valstybės interesai svarbiausi, o tam tikrų asmenų“, – piktinosi Seimo narys.
Konservatorius Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad jei atsiras toks precedentas, ši praktika gali pradėti plisti ne tik valstybinėse, bet ir savivaldybių įmonėse, kur skaidrumo gerokai mažiau.
„Kaip patys vadovai jaučiasi, ar jie nusipelnė akcijų, ar negalėjo patys įsigyti?“, – teiravosi A.Kupčinskas.
Kaip augins pelną iš reguliuojamos veiklos gyvenanti įmonė?
Posėdžio metu išryškėjo ir kita problema. ISM rektorius Dalius Misiūnas, prieš kelis metus ir pats vadovavęs „Ignitis grupei“ (tuo metu vadinosi „Lietuvos energija“) pabrėžė, kad opciono galimybė nėra blogai, tačiau suabejojo, ar ji tinka įmonei, kuri daugiau nei 80 poc. pajamų gauna iš reguliuojamo tarifo.
„Reguliuojamame versle pelnas nėra efektyvumo rodiklis, pelnas išskaičiuojamas dydis“, – teigė D.Misiūnas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkė Inga Žilienė sutiko, kad keliami pelningumo rodiklių tikslai kelia nerimą, kai iš reguliuojamos veiklos įmonė gauna du trečdalius pajamų.
„Kyla klausimų, kaip įmonių vadovai sieks pelningumo rodiklių reguliuojamose veiklose. Šiai dienai reguliuojamose veiklose nustatome investicijų grąžos rodiklį, kuris skaičiuojamas nuo ilgalaikio turto bazės. Kyla klausimas, kaip tas investicijų grąžos rodiklis gali būti padidintas – negali, tik turto vertė išauginama“, – rizikas mato I.Žilienė.
Įžvelgiama rizika, kad akcijų turėdami vadovai gali būti suinteresuoti kuo daugiau išpūsti įmonės turtą, nuo kurio skaičiuojama grąža ir tokiu tikslu, kad turėti didesnį akcijų pajamingumą.
Tuo tarpu D.Maikštėnas tvirtino, kad įmonės vertę ketinama auginti vystant žaliąją energetiką, o D.Daubaras papildė, kad po 5-6 metų pelnas iš nereguliuojamos veiklos bus didesnis nei iš reguliuojamos.
Daugiausiai gautų D.Maikštėnas
„Ignitis grupė“ gruodį per biržą pranešė apie devynių grupės įmonių vadovų sudarytas akcijų opcionų sutartis.
Kaip informavo LRT radijas, „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas galėtų įsigyti iki 2265 akcijų, o valdybos nariai Darius Kašauskas, Dominykas Tučkus, Živilė Skibarkienė ir Vidmantas Salietis – po 1178 akcijas.
Antrinės įmonės ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris galėtų pretenduoti į 653 akcijas, „Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila – į 661, „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius – 605, „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis – 601 akciją.
Konkretus suteikiamų akcijų skaičius priklausys nuo „Ignitis grupės“ veiklos rodiklių – akcininko grąžos, koreguotos EBITDA, instaliuotų „žaliųjų megavatų“, anglies dvideginio mažinimo plano ir jame numatytų tikslų pasiekimo.
„Ignitis grupės“ stebėtojų taryba gruodžio 4 dieną patvirtino grupės vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programos tikslus ir jų rodiklius 2020-2023 metams, jų pasiekimo vertinimo kriterijus, maksimalų siūlomų įsigyti vadovams akcijų skaičių.
„Ignitis grupės“ akcijos praėjusiais metais pradėtos kotiruoti „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.