„Konkrečius netekimus sunku paskaičiuoti, preliminariai būtų iki 1 mln. eurų“, – komitete trečiadienį teigė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė sakė, kad lengvata negalėtų pasinaudoti techninių ar bibliografinių duomenų bazes valdančios įmonės, nerengiančios žurnalistinių publikacijų.
Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus tap pat nurodė, kad lengvata negalios socialiniams tinklams, influenseriams ir blogeriams.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pridūrė, kad lengvata taip pat negalės pasinaudoti erotinio ir smurtinio pobūdžio ar profesinės etikos nesilaikantys leidiniai.
Pasak A.Marcinkaus, dėl lengvatos sutaupysiančios įmonės investuos į turinį ir autorius.
„Žiniasklaidos kanalams tai būtų didelė parama“, – teigė jis.
Šiuo metu Lietuvoje interneto žiniasklaidai taikomas 21 proc. PVM.
2018 metais Europos Taryba priėmė direktyvą, leidžiančią elektroninei spaudai taikyti PVM lengvatas. Nemažai Europos Sąjungos šalių pasinaudojo šia direktyva ir pritaikė elektroninei spaudai tokias pat PVM lengvatas, kaip ir spausdintai, spaudai.
Pakeitimą, numatantį PVM lengvatą internetinei žiniasklaidai, šį balandį Seime registravęs Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas sakė, kad taip siekiama pagelbėti elektroninei žiniasklaidai, kuri patiria nuostolių dėl koronaviruso krizės mažėjant reklamos užsakymams.
Dabar 5 proc. PVM tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems spausdintiems periodiniams leidiniams. M.Puidokas siūlo lengvatą taikyti internete platinamiems leidiniams.
