Tačiau vienas iš naujo LRT valdymo modelio projekto kūrėjų Seimo narys Virgilijus Poderys tikina, kad numatyta dažnesnė LRT tarybos narių kaita padės vengti vienos politinės jėgos įtakos.
Neigia galimybes politizuoti Tarybą
LRT finansus tirianti Seimo laikinoji komisija savo išvados dėl LRT projekte siūlo iš dalies keisti Tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais, rašo BNS.
Šiuo metu LRT tarybą sudaro 12 asmenų, skiriamų šešeriems metams. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Kaip teigiama BNS, Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną, Seimas keturis tarybos narius skirtų po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.
V.Poderys aiškina, kad dabartinė tvarka yra ydinga, mat viena Seimo kadencija gali turėti savo narius LRT taryboje, kita visą savo negali skirti nė vieno.
„Dabar nutinka taip, kad vienas Seimas paskira visus keturis, kitas – nė vieno. Čia ir yra politizavimas. Pasiūlymo esmė – kad nariai nebūtų skiriami urmu, o du kartus po du per sutartą laiką. Gali būti taip, kad vienos kadencijos Seimas paskirs keturis, gali būti ir taip, kad per kadenciją spės paskirti tik du. Pasaulinė praktika rodo, kad kuo kaita dažnesnė, tuo labiau išvengiama vienos politinės jėgos įtakos“, – tikina V.Poderys.
Tačiau D.Radzevičius Tarybos narių rinkimą, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais, laiko labiau politizuotu procesu nei galiojanti tvarka.
„Pasiūlyme nematau nė vieno argumento, kuris iš tiesų sumažintų politinę įtaką. Dabartinė tvarka ir numato tai, kad Tarybos narių skyrimas nesutaptų su politiniais ciklais, sąmoningai kadencija numatyta 6 metams. Galbūt politikai susipainioja, ypač kai turi valdžią, kad narius deleguoja ne kadencijos, o Seimas, kaip institucija“, – sako jis.
Generalinis direktorius prižiūrėtų pats save?
Komisija taip pat siūlo keisti nacionalinio transliuotojo valdymo struktūrą. Pagal projektą LRT taryba liktų atsakinga už turinį, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai institucijai – Valdybai. Valdybos narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai, LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi – neturėti jokių kitų pareigų LRT.
Viešą komentarą išplatinusio „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento Ryčio Ambrazevičiaus teigimu, abejotina, ar toks siūlomas LRT valdysenos modelis galėtų būti efektyvus.
Pagal projektą LRT taryba liktų atsakinga už turinį, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai institucijai – Valdybai.
„Išankstinė informacija apie komisijos planuojamą siūlyti naują LRT valdysenos struktūrą kelia reikšmingų klausimų dėl konkrečių siūlymų pagrįstumo ir naudos. Apie tai, kaip tiksliai keistųsi LRT Tarybos skyrimo tvarka ir darbas, detalių kol kas trūksta, tačiau akivaizdu, kad tik turiniu besirūpinanti Taryba netektų dabar turimos generalinio direktoriaus priežiūros funkcijos. Ši funkcija atitektų paties generalinio direktoriaus vadovaujamai Valdybai.
Pagal geriausią praktiką, Valdyba ne tik prižiūri vadovą, bet ir jį skiria bei atleidžia, nustato atlygį, tad galima spėlioti, kad siūlomame modelyje arba generalinis direktorius skirtų ir atleistų pats save, arba ši funkcija būtų palikta LRT Tarybai. Pirmasis atvejis tiesiog nėra logiškas, antrasis apriboja Valdybos galias ir trukdo jai atlikti priežiūros funkciją“, – rašo R.Ambrazevičius.
Tačiau V.Poderys aiškina, kad generalinis direktorius, būdamas ir Valdybos pirmininku, nuo su juo susijusių klausimų turėtų nusišalinti.
„Svarbiausi ūkiniai, finansiniai sprendimai būtų priimami Valdyboje. Valdybos narius skiria ir atleidžia Taryba, Taryba renka generalinį direktorių ir valdybos pirmininką. Tačiau generalinis direktorius, būdamas Valdybos pirmininku, turėtų nusišalinti tas atvejais, jei sprendžiami su juo susiję klausimai“, – tikina jis.
