Tokių poilsio vietų nedaug ir Europoje
„Visa, ko reikia šiandienos pavargusiam žmogui, yra gamtoje. Tam, kad jis atgautų dvasines ir fizines jėgas, „plikų“ viešbučių nebeužtenka“, – vedžiodamas gatvelėmis po rąstinių namų kaimą kalbėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ marketingo vadovas Raimundas Vaitiekūnas.
Tam, kad subrandintų šio projekto idėją, jis su kolegomis net 5 metus žvalgėsi po Europą, bendravo su gamtos ir žmogaus vienovę puoselėjančiais japonais. Rumšiškių etnografinio kaimo ir Klaipėdos universiteto specialistai padėjo Mėguvos kaimui „įpūsti“ senosios Mėguvos žemės, kurioje gyventa kuršių, dvasią.
Kaimelyje jau pastatyti 29 rąstiniai namai. Juos projektuojant ir statant panaudoti XVI amžiaus Mėguvos – Kuršo architektūros elementai. Namai suręsti iš lietuviškos pušies. Viduje panaudotos ir plytos. Tai plytos „Žibininkai-1“
Kaimelyje jau pastatyti 29 rąstiniai namai. Juos projektuojant ir statant panaudoti XVI amžiaus Mėguvos – Kuršo architektūros elementai. Namai suręsti iš lietuviškos pušies. Viduje panaudotos ir plytos. Tai plytos „Žibininkai-1“, kurias specialiai šiam objektui pagamino viena Belgijos įmonė.
Keturi nameliai skirti lietuviškam paveldui – amatams puoselėti. Planuojama, kad čia veiks kepyklėlė, bus mezgimo, keramikos dirbtuvės, duoklę žadama atiduoti ir linui. Svarstoma, ar neatidarius ir kalvės. Poilsiautojams visa ši edukacinė-etnografinė programa bus pateikta vaizdžiai – nameliuose sumontuotuose televizorių ekranuose. „Dėl Kretingos krašto senųjų amatų atgaivinimo tarsimės ir su Kretingos muziejumi. Norime, kad čia atvykę žmonės turėtų kuo daugiau ir įvairesnių užsiėmimų. Etnografiniame namelyje netgi kolektyvai galės apsigyventi ir kurti“, – teigė R. Vaitiekūnas.
Prie vartų svečius pasitiks ir elektromobilis, nes kitas transportas Mėguvos kaime bus draudžiamas.
Mėguvos kaimas ypatingas dar tuo, kad buvo planuojamas ir statomas taikantis prie čia augančių medžių. Dangų viršūnėmis remiantys kaimo beržai susilieja su mišku. Jūros link vedantį mišką „Saukupa“ yra užsibrėžusi išvalyti, kad poilsiautojai per mišką galėtų pasiekti pajūrį. „Iki jūros tiesiai per mišką bus 4,5 kilometro“, – pastebėjo pašnekovas. Pajūris nuo Mėguvos kaimo lengvai pasiekiamas ir automobiliais bei dviračiais, prieš keletą metų į Palangą iš Žibininkų nutiestu dviračių taku.
Poilsiaujantys Mėguvos kaime maitintis galės ekologišku, sveiku maistu, kuris bus ruošiamas 4 virtuvėse, šalia kaimo esančiame pastate. „Tokie sveikatingumo kaimai užsienyje yra populiarūs, tačiau jų nėra daug, ir Europoje – vienas, kitas“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Kaimą papildys SPA kompleksas
Dažnas važiuodamas keliu iš Žibininkų į Palangą dešinėje pusėje pamiškėje pirmiau pastebi ne etnografinį Mėguvos kaimą, o jį nuo judraus kelio užstojantį statyti baigiamą modernų pastatą.
Dažnas važiuodamas keliu iš Žibininkų į Palangą dešinėje pusėje pamiškėje pirmiau pastebi ne etnografinį Mėguvos kaimą, o jį nuo judraus kelio užstojantį statyti baigiamą modernų pastatą.
Tai sveikatingumo ir pramogų kompleksas su viešbučiu, maitinimo ir konferencijų salėmis, atvirais ir uždarais baseinais, kuris vasaros sezono metu priimti galės apie 800, o žiemą – apie 400 žmonių. Šios gretimybės teikiamomis paslaugomis taip pat naudosis poilsiaujantys etnografiniame Mėguvos kaime.
Gydymui SPA centre naudos vietinio gręžinio mineralinį vandenį bei Palangos kurorte praeity naudotą ir pamirštą purvą. R.Vaitiekūnas patikino, jog paslaugų kainos bus prieinamos ir paprastiems žmonėms, ne vien išskirtiniams, turtingiesiems.
Dairosi darbuotojų ir turistų
Vien Mėguvos kaime reikės apie 30 darbuotojų. „Jau turime norinčių čia dirbti. Norime į darbą priimti daugiau iš Kretingos rajono, kuriam už daug ką esame dėkingi“, – sakė R.Vaitiekūnas. Jis pažymėjo, jog bendrovė ieško darbuotojų, mokančių užsienio kalbas, ne vien anglų, bet ir skandinavų, rusų, kitas.
Paklaustas, iš kur turistų tikisi daugiausia – Lietuvos ar užsienio, – R. Vaitiekūnas neslėpė, jog į lietuvius daug vilčių nededa. „Lietuvių gal bus 10-15 proc., o likusieji – užsieniečiai. Orientuojamės ne į pavienius turistus, o į organizuotas struktūras. Šnekamės su skandinavų, kitų Vakarų Europos šalių turizmo kompanijomis“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Jis prasitarė, jog dėl darbuotojų poilsio SPA – turizmo paslaugų komplekse Žibininkuose tariamasi ir su daug darbuotojų turinčiomis kompanijomis, tokiomis kaip „General electric“.
Sulaukti daugiau svečių iš Europos tikimasi dėl ES direktyvos, suteikiančios ES šalių gyventojams laisvę rinktis, kur pirkti sveikatinimo paslaugas, kurias apmokėti galima ir Sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Tvenkiniai, iškasti kaimo teritorijai nusausinti, tarnauja priešgaisrinei apsaugai, puošia aplinką.
Su ES parama gali konkuruoti Europoje
Naujam turizmo objektui Žibininkuose – Mėguvos kaimui – 8 mln. 359 tūkst. Lt paramą skyrė Europos Sąjunga. Parama skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų gerinimas“. Mėguvos kaimo projekto (pažymėto kodu VP3-1.3-ŪM-06-K-02-024) bendra vertė – 16 mln. 718 tūkst. Lt. Projektas buvo pradėtas vykdyti 2011 m. vasario 2 d. „Be ES paramos šis objektas būtų daug prastesnis, mažesnis, o svarbiausia – nepajėgus konkuruoti Europoje“, – tikino R. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, jau dabar, dar galutinai nebaigus statybų, į Mėguvos kaimą žvalgytuvių atvykstantys užsieniečiai pripažįsta, jog čia mato būsiant poilsio infrastruktūros visumą, juos ypač žavi kaimelis gamtoje.
Mėguvos kaimo projektavimui „vadovavo“ medžiai – rąstiniai namai ir juos jungiančios gatvės buvo suplanuoti ir pastatyti taikantis prie medžių augimviečių.
„Mėguvos kaimo svečiams siūlysime aplankyti ir Darbėnų seniūnijoje esančius japonišką sodą bei baltų mitologinį parką, paragauti čia pat Žibininkuose esančios lietuviškos Rados virtuvės patiekalų, pristatysime Palangos, iki kurios – vos 4 km, kitas regiono lankytinas vietas“,
Nekonkuruos nei su Druskininkais, nei su kaimynais
„Lietuvoje yra dvi turizmo, poilsio ir sveikatinimo rinkos – Druskininkų ir Vakarų Lietuvos. Manyčiau, jos tarpusavy nekonkuruoja. Viena daugiau susijusi su mišku, mineraliniais vandenimis, kita – su jūra“, – aiškino R. Vaitiekūnas.
Jis priminė, jog šių dviejų Lietuvos vietovių skirtumus lėmė ir prieš milijonus metų ties Kryžkalniu susidūrusios žemės plutos. Tai turėję įtakos ir žemės gelmių gydomiesiems vandenims. Anot pašnekovo, Žemaitijos mineraliniai vandenys daugiau tinka kaulams, raumenims, odai atstatyti, Pietryčių Lietuvos – virškinimo, vidaus ligoms gydyti.
„Mėguvos kaimo svečiams siūlysime aplankyti ir Darbėnų seniūnijoje esančius japonišką sodą bei baltų mitologinį parką, paragauti čia pat Žibininkuose esančios lietuviškos Rados virtuvės patiekalų, pristatysime Palangos, iki kurios – vos 4 km, kitas regiono lankytinas vietas“, – R. Vaitiekūnas tikino, jog Mėguvos kaimas pasitarnaus visos Vakarų Lietuvos turizmo infrastruktūros plėtrai.
„Mūsų, lietuvių, bėda yra ta, kad mes labai kopijuojame vienas kitą, kai yra daugybė neįgyvendintų idėjų. Mėguvos kaime bus kuriami nauji originalūs turizmo produktai, kurie praplės Vakarų Lietuvoje teikiamų turizmo paslaugų įvairovę, padės pritraukti naujus turistų srautus, mažins sezoniškumo įtaką“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Žibininkų kaimas
Žibininkų teritorijoje žmonių gyvenama nuo neolito pabaigos – žalvario amžiaus. Jų pėdsakai aptikti prie Žibos ir Brastvos upelių. XVI a. susiformavo kaimas, kuris priklausė Palangos valsčiui (seniūnijai) ir parapijai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1738 m. 1738 m. jame buvo 11 dūmų. 1819 m. Žibininkai drauge su visu Palangos valsčiumi atiteto Kuršo gubernijai, 1918–1921 m. priklausė Latvijai.
Tarpukariu kaimas buvo seniūnijos centras. 1923 m. jame buvo 12 ūkių, veikė pradinė mokykla. Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius. Pokario metais aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanai. 1948 m. balandžio 3 d. į jų pasalą Žibininkų miške pateko ir buvo nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir dar 4 komunistai. Persekiodami partizanus, MGB vidaus kariuomenės kariai ir Palangos stribai 1949 m. vasario 7 d. sunaikino Vilimo kalne buvusią žeminę. Joje buvę 6 partizanai, tarp jų – Kardo rinktinės štabo viršininko adjutantas Stasys Lisauskas ir štabo narys Alfonsas Knystautas, prasiveržė pro apsupties žiedą, tačiau 5 kovotojai netrukus buvo susekti ir nušauti.
Nepriklausomybės metais verslininkai Rada ir Juozas Matulevičiai atidarė kaime alaus daryklą ir restoraną, kurie išaugo į UAB „Žibosa“ su kaimo turizmo sodyba ir pramogų kompleksu „HBH Juozo alus“.
