Šiaulietė vestuvinių suknelių kūrėja Raimonda Silė tekėjo mūvėdama kelnėmis

Šiaulietė Raimonda Silė jau septynerius metus kuria ir siuva ne „tortus“, o vienetinius meno kūrinius. Kai kurios jų išpuoštos tapyba arba sutažo papuošalais. Visos jaunos moters vasaros parduotos svetimoms vestuvėms. Jai lieka tik žiemos ramybė.
Vestuvinės suknelės
Šiaulietė vestuvinių suknelių kūrėja Raimonda Silė / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Vestuvinių suknelių dirbtuvėse – keletas siuvimo mašinų, kabykla ir didelis stalas. Ant jo padėtas sąsiuvinis su ranka pieštais suknelių modeliais ir surašytais išmatavimais. Ant kabyklos – dešimtys suknelių. Kiek nuotakų R.Silė papuoš šią vasarą?

– Šešiolika. Dalį suknelių dar teks pabaigti. Nė vienos suknelės vienodos. Moteris per vestuves nori jaustis ir būti ypatinga, todėl rengiasi karališkai.

– O kur Lietuvoje yra mokomos vestuvinių suknelių siuvėjos?

– Turbūt nėra tokios ugdymo įstaigos. Spėju, kad toks polinkis yra paveldimas. Močiutės rankdarbiai buvo labai kruopštūs ir dailūs. Ji ranka sukama mašinėle siuvinėdavo paveikslus.

Studijavau siuvimo pramonės inžineriją. Turėjau būti ta, kuri eina per cechą ir tikrina darbo kokybę. Gal dėl to prastos kokybės drabužis man visada per brangus. Mokiausi integralinio skaičiavimo, tačiau visada žinojau, kad kursiu. Džiaugiuosi, kad mano kūryba moterims reikalinga.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės
Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės

Mokiausi fizikos, matematikos, integralinio skaičiavimo, tačiau visada žinojau, kad kursiu.

– Ar moterims tokia ypatingo dizaino ir medžiagos suknelė nėra per didelė prabanga – juk ši suknelė tik vienai dienai?

– Kai kurios nuotakos mano siūtą suknelę įvertina ir parduoda brangiau, nei pirko iš manęs.

Priimu tai kaip komplimentą. O ką reiškia „brangu“, jei vienai suknelei pasiūti gali prireikti kelių mėnesių. Stengiuosi įvertinti savo darbą. Štai buteliukas spalvotų smulkių biserio karoliukų. Tokį buteliuką suveriu ant plono valo per vakarą. Galiu tai daryti net žiūrėdama filmus. Tokį darbą įvertinu šimtu litų. Papuošalui reikia devynių ir daugiau buteliukų. 

– Bet juk tai tik suknelės papuošalas...

– Taip, tai sutažo technika pagamintas papuošalas, kuris papuoš suknelę. Dažnai žmonės mato medžiagą, o aš – jau rezultatą.

Nepajėgčiau įvertinti kai kurių darbų, kuriuos dariau iš idėjos. Pavyzdžiui, ant popierinio sijono išpiešiau ornamentus. Vėliau juos perkėliau ant audinio. Tokia suknelė gali būti nešiojama iš abiejų pusių – su ryškiais raštais arba persišviečiančiais per kitą ploną audinį.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės
Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės

– Ar nebus per vestuves daugiau dėmesio suknelei, o ne jausmams?

– Dažnai pagalvoju, ar  drabužis yra svarbus dvasiai. Jei suknelė yra meno kūrinys – kaip paveikslas, freska, teatras, skulptūra – ji džiugina sielą, akį. Gal suknelė neišsako šiandieninių aktualijų, tačiau simbolizuoja svajonę. Tai drabužis, kuris dalyvauja svarbiausioje gyvenimo šventėje.

– Prieš šią dvasingą akimirką būna keli labai žemiški mėnesiai...

Jei suknelė yra meno kūrinys – kaip paveikslas, freska, teatras, skulptūra – ji džiugina sielą.

– Būsimoms nuotakoms dažnai pataria mamos. Jos, beje, neretai dovanoja sukneles savo ištekančioms princesėms.

Tenka kalbėtis su moterimis ne tik apie sukneles, bet ir visą vestuvių procesą ar gyvenimą. Siuvėja tampa beveik psichologe. Tenka suvokti, kad ši didžiausia gyvenimo šventė yra ne suknelei, o žmogui.

Suknelė turi būti tokia nepriekaištinga, kad apie ją galvoti prie altoriaus jau nereikėtų.

– Ar egzistuoja vestuvinių suknelių mados?

– Dar ir kokios. Ir tai labai erzina. Tos suknelės, kurias mes vadiname labai madingomis, po kelerių metų tampa labai juokingomis. Originalumas visada išlieka madingas. Dabar visos nori lengvo sijono, tiulio ir nėrinių. Visos suknelės vienodos, o man jos visai neįdomios.

Ne vieną teko perkalbėti ir apsispręsti dėl originalesnės suknelės. Juk norime, kad po kelerių metų, žiūrėdami į nuotraukas, nepradėtume juoktis.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės
Alvydo Januševičiaus nuotr./Vestuvinės suknelės

– O kokia buvo jūsų vestuvinė suknelė?

– Ištekėjau mūvėdama kelnėmis ir vilkėdama palaidine. Tokie buvo laikai ir visai nerūpėjo puoštis. Be jokių svečių ir pompastikos. Artėja vestuvių dešimtmetis. Dabar norėčiau šią datą paminėti vilkėdama ypatingą suknelę: drąsią, avangardišką ir keistą. Kartais suknelių idėjas susapnuoju. Pabudusi skubu jas nupiešti.

– Ar nevilioja užsiimti šiuo amatu kur nors užsienyje?

– Netraukia manęs nei užsienis, nei sostinė ar kitas didelis miestas. Mano šaknys Šiauliuose ir man geriausia, kai visa šeima yra šalia. Sieloje labai ramu, kai aš siuvu, o po stalu žaidžia mano vaikai. Beje, septynerių vyresnėlis kartais padeda dirbti – tapyti ant audinių ar verti karoliukus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų