Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šiaulių arena po septynerių metų: vamzdžiai – kiauri, o žiūrovų nevilioja net žvaigždės

Šiaulių arenoje – kritinė padėtis. Karšto vandens vamzdynas nuo arenos pastatymo iki dabar visiškai susidėvėjo. Keista, tačiau iškorėję vamzdžiai yra tik pirmame aukšte. Vyksta kaltųjų paieškos, o pareiga keisti vamzdžius atmušinėjama lyg tinklinio kamuolys. Vaivorykštės spalvomis spindintis stiklinis pastatas be jau minėtos bėdos darosi ir nuostolingas.
Šiaulių arena
Šiaulių arena

Šiaulių meras Justinas Sartauskas patvirtino, kad Šiaulių miestui priklausanti ir pagal koncesijos sutartį bendrovės „Pramogų sala“ valdoma Šiaulių arena gerokai sirguliuoja – geležiniai cinkuoti vamzdžiai nelaiko skysčių.

Popieriniai vamzdžiai?

Tiksliau tariant, pirmojo aukšto karšto vandens vamzdynas yra iškorėjęs ir jau gerokai sulopytas. Yra vietų, kur viename metre uždėti trys ar keturi „tvarsčiai“. Kai kuriose vietose vanduo jau ne sunkiasi, o veržiasi.

Savivaldybė mano, jog kiurstančius vamzdžius turi tvarkyti „Pramogų sala“.

Meras teigia, kad savivaldybė linkusi manyti, jog kiurstančius vamzdžius turėtų tvarkyti „Pramogų sala“.

Dar geriau būtų – pripažinti, kad jog kone popieriniai vamzdžiai yra statybos brokas arba paslėpti darbai, kuriems taikoma dešimties metų garantija.

Nepaslėptiems darbams garantija baigėsi per penkerius metus. Vamzdžius, anot mero, turėtų už savo lėšas sutvarkyti arenos statytojas AB „Panevėžio statybos trestas“.

Bet juk vamzdžiai daugiausia eina palubėje ir nėra paslėpti? „Matyt, kažkur vamzdžiai yra ir uždengti. Tokius būtų galima pavadinti paslėptais. Iš principo – vamzdynas negali prakiurti per tokį trumpą laiką“, – nenusileido Šiaulių meras.

Vamzdžiams 20 metų – ne riba

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas priminė, kad turi nemažai patirties statybose, nors pagal profesiją daugiausia dirbo inžinieriumi kelių bendrovėse.

Siauresni kartais užkalkėja dėl vandens sudėties, tačiau neištirpsta nuo vandens.

„Drįstu manyti, kad problema yra pačiuose vamzdžiuose. Jokie magnetiniai laukai ar kokia nors kosminė energija negali taip suardyti metalo. Panašu, kad kažkas bus sutaupęs – arba gamintojas, arba arenos statytojas“, – kalbėjo R.Kančauskas

Inžinierius taip pat pabrėžė, kad žino dar vieną pastatą, kuriame yra įsikūrusi Šiaulių savivaldybei priklausanti socialinė įstaiga. Ten vamzdžiai prakiuro dar greičiau. 

„Sieros rūgšties į vamzdžius niekas nepila. Gal yra ir daugiau man nesuvokiamų priežasčių tokiam greitam dėvėjimuisi. Vamzdžiai tarnauja ir dvidešimt metų. Siauresni kartais užkalkėja dėl vandens sudėties, tačiau tikrai neištirpsta nuo vandens“, – teigė pavaduotojas.

Direktorius vamzdžių negadino

„Pramogų salos“ direktorius Gintaras Radavičius priminė, kad vamzdžiai varvėti pradėjo prieš gerus metus. Nuo to laiko dažnai prireikdavo meistrams montuoti įvairias movas, kad sistema būtų užsandarinta ir funkcionuotų.

Šiaulių arena
Šiaulių arena

Priežastys turi būti objektyvios – juk Radavičius vamzdžių tyčia negadino.

Bendrovė pagal koncesijos sutartį turi atlikti einamuosius remonto darbus.

„Vamzdyno keitimas – jau ne einamasis remontas. Sudaryta komisija, kuri nustatys priežastis, tačiau nuo to vamzdžiai nepasikeis“, – teigė direktorius.

Jis apskaičiavo, kad reikės keisti apie 300 metrų vamzdyno, kuris galėtų kainuoti apie 140 tūkstančių litų.

„Dabar tiksliai pasakyti neįmanoma. Gal po visų patikrinimų paaiškės, kad užteks ir 100 tūkstančių, o gal bėda dar didesnė. Keista tai, kad vamzdžiai prakiuro tik pirmame aukšte. Antrame jie toliau puikiai tarnauja. Kalbama apie kažkokias chemines reakcijas su vandeniu, tačiau tai neįtikima. Priežastys turi būti objektyvios – juk Radavičius vamzdžių tyčia negadino“, – sakė direktorius.

Vadovas tvirtina, kad arena būtinai lopys vamzdžius iki pavasario, nes dabar imtis remontų būtų pražūtinga ekonomiškai: „Turime per 20 nuomininkų. Suplanuoti renginiai, kurių atšaukti negalime. Be vandens pastatas neveiks.“

Arena – nuostolinga

Pernai Šiaulių arena metus baigė su 184 tūkst. litų nuostolių. Dėl tokios padėties „Pramogų sala“ reikalauja, kad savivaldybė padidintų koncesinį mokestį, kuris šiuo metu yra per 700 tūkst. litų.

Šiaulių arena. Toto Cutugno koncertas
Šiaulių arena. Toto Cutugno koncertas

G.Radavičius siūlo šiauliečiams atkreipti dėmesį, kokie renginiai Šiaulių arenoje vykdavo prieš keletą metų ir kokie dabar: „Užsienio žvaigždžių koncertų organizatoriai jau aplenkia Šiaulių areną, nes nesusirenka pakankamai žiūrovų. Galima branginti bilietą, tačiau tuomet žmogus mieliau važiuos to paties dainininko klausytis į Vilnių.“

Dar šiais metais koncertuos keli Lietuvos atlikėjai. Daugiausia – šlagerių atlikėjai. Užsieniečių nebus.

Iš tiesų renginių sezonas šiemet prasideda kone mėnesiu vėliau, nei ankstesniais metais.

Naujametę naktį dainas trauks Gytis Paškevičius. Dar šiais metais koncertuos keli Lietuvos atlikėjai. Daugiausia – šlagerių karaliai. Užsieniečių nebus.

Arena dažnai kaltinama, kad iš miesto kasmet gauna per 700 tūkst. litų koncesinį mokestį. Kodėl skundžiamasi pinigų trūkumu? 

„Pasidomėkite – Panevėžys tokio paties dydžio „Cido“ arenai moka kone 2  mln. litų koncesinį mokestį. Kiek moka Kaunas savo arenai? Pustrečio milijono. Mums šio mokesčio vos užtenka už elektrą ir šildymą. O apsaugai, valymui, draudimui, atlyginimams mes uždirbame patys“, – tvirtino direktorius.

Greitai arenos nebereikės?

R.Radavičius teigia, kad Šiaulių arena puikiai laikėsi tuomet, kai ji buvo antra Lietuvoje po „Siemens“ arenos. Dabar arenų yra kiekviename didžiajame mieste. 

Gintaras Radavičius. Šiaulių arena
Gintaras Radavičius. Šiaulių arena

„Šiaulių potencialas mažėja. Prieš septynerius metus į krepšinio rungtynes ateidavo 2-3 tūkstančiai žiūrovų. Dabar – vos tūkstantis. Kodėl žmogus neateina? Arba nėra žmonių, arba neturi pinigų. Ne tik pas mus šitaip. „Lietuvos ryto“ komanda taip pat persikėlė žaisti į mažesnę areną“, – akcentavo G.Radavičius.

Direktorius taip pat siūlė lygintis su Vilniumi pagal gyventojų skaičių: „Jei norime, kad pas mus ateitų bent tūkstantis žiūrovų, turime privilioti vieną procentą miestiečių. Sakykime, kad sostinėje viskas brangiau ir jiems reikia daugiau žiūrovų - bent 2,5 tūkstančio. Reikia privilioti pusę procento miestiečių. Kas būtų, jei mes sukviestume tik pusę procento? Gal tuomet nereikia arenos? Užteks ir „Saulės“ koncertų salės?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?