„Subordinuotos obligacijos įsiskaičiuoja į antro lygio kapitalą, tad išnaudojant didesnę kapitalo bazę, bankas turės daugiau galimybių tvariai augti bei didinti grąžą akcininkams. Taip pat obligacijos yra tinkamas įsipareigojimas atitinkant MREL reikalavimus“, – pranešime sakė Šiaulių banko Finansų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas Donatas Savickas.
Lietuvos bankas praėjusią savaitę Šiaulių bankui nustatė privalomą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą konsoliduotu lygiu (MREL reikalavimas), kurį reikės nuolat tenkinti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Šiaulių bankas 15,13 proc. visų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų dydžio MREL reikalavimą turės tenkinti nuo 2024 metų pradžios. Iki 2022-ųjų pradžios turės būti sukaupta ne mažiau kaip 86 proc., o iki 2023 metų pradžios – ne mažiau kaip 93 proc. MREL reikalavimo. Tuo metu 11,69 proc. visų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų dydžio MREL subordinacijos reikalavimas bus taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Šiaulių banko išplatintų subordinuotų obligacijų emisijos sąlygose numatyta, kad per 12 mėnesių nuo įregistravimo obligacijas ketinama įtraukti į „Nasdaq“ Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą.
Gruodžio 21 dieną Šiaulių bankas anksčiau laiko išpirko 2017 metais platintą 20 mln. eurų vertės 3 metų obligacijų emisiją. Bankas anksčiau skelbė, kad pastaruoju metu turi perteklinį likvidumą, o už perteklinių lėšų saugojimą Lietuvos bankui tenka mokėti palūkanas, taip pat turi galimybių pritraukti lėšų už mažesnes nei obligacijų emisija palūkanas.
Trejų metų trukmės obligacijų emisija neviešai buvo išplatinta 2017 metų gruodžio 21 dieną, už ją buvo mokamos 0,6 proc. metinės palūkanos.
Rugsėjo pabaigoje ERPB valdė 26 proc., Algirdas Butkus – 6 proc., o „Invalda INVL“ ir Gintaras Kateiva – po 5 proc. Šiaulių banko akcijų. Kitiems Lietuvos investuotojams priklausė 33 proc., kitiems užsienio investuotojams – 25 proc. banko akcijų.
Šiaulių banko akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
