Meras A.Visockas tvirtina, kad jo išvykimu blogiems kėslams galėjo pasinaudoti nebent vienas kitas politikas – neva, meras sukvietė visus, o pats pabėgo: „Buvau susirinkimo pradžioje, tačiau turėjau iš jo išvykti.“
„Žinojau, kad LKL uždaryme bus premjeras. Susitikome, bet, įvertinęs situaciją, apie oro uostą nekalbėjau. Vykti privalėjau. Šiaulių sporto gimnazijoje gali būti labiau vystomas krepšinis. Gavau asmeninį LKL prezidento kvietimą“, – paaiškino A.Visockas.
Jei nebūčiau išvykęs, susitikimas nebūtų pasibaigęs kitaip.
Meras tikina, kad kvietimą į LKL uždarymą gavo vėliau, nei buvo suplanuotas susitikimas dėl oro uosto. Jo nuomone, tęsti susitikimą jam asmeniškai nebuvo būtina.
„Visus pasveikinau, pranešiau apie situaciją, o vėliau išvažiavau. Klausimai užduoti, Seimo nario Arvydo Mockaus pozicija išreikšta. Viskas užprotokoluota. Jei nebūčiau išvykęs, susitikimas nebūtų pasibaigęs kitaip“, – tikino meras ir pasiūlė akcentuoti oro uosto, o ne mero klausimą.
Svarbiausia, kad veiktų
A.Visockas susirinkimo pradžioje visiems parodė lankstinuką iš Briuselio. Jame aiškinama, kodėl reikia aplankyti Lietuvą. Jame nupiešti Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostai.
„Tikiu, jog sveikas protas nugalės. Dėl oro uosto likimo bus susitarta ministerijų lygmenyje. Šiauliai su oro uostu yra ženkliai patrauklesni investicijoms. Nepamirškime, jog už tvoros yra 165 hektarai laisvosios ekonominės zonos“, – priminė miesto galva.
Meras teigia, kad Susisiekimo ministerija Šiaulių oro uosto savo planuose lyg ir nemato.
„Ir tai yra klaida. Jokio skirtumo, kas yra šios veiklos dalininkas – tegul bus Vyriausybė, ministerijos ar miestas – jis turi veikti“, – tikino meras.
A.Visockas yra gavęs atsakymą iš Susisiekimo ministerijos, jog Šiaulių oro uostas nėra prioritetinis objektas: „Ministerija ragina viską daryti miesto lėšomis.“
Šiaulių oro uostas veikia labai pigiais kaštais ir jam išsilaikyti pakanka vieno lėktuvo reiso per dieną.
Mero nuomone, nepakanka, kad oro uosto likimas rūpėtų tik miesto savivaldybei.
„Šiaulių oro uostas yra ne tik miesto, bet ir regiono, šalies reikalas. Reikalinga aiški Vyriausybės pozicija. Mano pozicija yra labiau nei aiški – gana švaistyti galimybes. Šiaulių oro uostas veikia labai pigiais kaštais ir jam išsilaikyti pakanka vieno lėktuvo reiso per dieną“, – tikino meras.
A.Visocko nuomone, dabartinė miesto valdžia paveldėjo tam tikrą padėtį ir bando iš jos išsikapstyti. „Tai reikėjo daryti jau prieš metus. Pasikartoju – jokio skirtumo, kaip ir kam oro uostas priklausys. Svarbu, kad jis veiktų ir verslas galėtų investuoti į Šiaulius“, – kalbėjo meras.
Skolą „pagamino“ pati savivaldybė
Meras sako, kad būta priekaištų ir oro uosto direktoriui Romui Mikšiui. Iš jo buvo prašoma parengti galimą veiklos planą, ateities vizijas, susirinkimo dalyviams pristatyti perspektyvas, tačiau jis susirinkime to nepateikė.
Šių metų pradžioje savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas pateikė įmonės strateginės veiklos planą 2015-2017 metams, kurį patvirtino Šiaulių miesto taryba. Šiame plane buvo numatytos lėšos įmonės veiklai, vizijoms, perspektyvoms ir infrastruktūrai.
Jei nori turėti oro uosto strategiją, pirmiausia turi nuspręsti, ar savininkas nori oro uosto.
Prieš keletą savaičių R.Mikšys pateikė savivaldybei ataskaitą apie esamą ekonominę oro uosto situaciją.
Direktorius pabrėžė, kad įmonė šiuo metu turi skolą kreditoriams, kuri siekia 436,5 tūkst. eurų.
Skolos atsiradimą sukūrė savininko žadėtų lėšų neskyrimas. Tai buvo numatyta įmonės savininko strateginiuose planuose nuo 2007 metų.
Didžiąją dalį būtinų investicijų į aerodromo infrastruktūrą įmonė vykdė iš apyvartinių lėšų, nes tik taip buvo galima užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos reikalavimus.
Didžiąją dalį būtinų investicijų į aerodromo infrastruktūrą įmonė vykdė iš apyvartinių lėšų.
Beveik pusės milijono eurų – būtent tokios sumos oro uostas norėtų iš savo savininko savivaldybės.
R.Mikšys sako, kad savininkas turi vienąkart apsispręsti dėl tolesnės strategijos ir stengtis vykdyti savo įsipareigojimus: „Nuėjome ilgą kelią ir pasiekėme kryžkelę. Dabar reikia apsispręsti.
Net jei norėtume oro uostą perleisti Vyriausybei, derėtų perleisti objektą, o ne jo idėją. Kartais sulaukiame priekaištų, kodėl mes nepelningi. Esame besikurianti įmonė. Todėl šiame etape įmonei reikalinga savininko politinė ir finansinė pagalba“, – teigė direktorius.
Jis akcentavo, kad dauguma susirinkime pasisakiusiųjų ir jį kritikavusiųjų niekada nebuvo lankęsi Šiaulių oro uoste, nors jis kaip savivaldybės įstaiga dirba ir auga nuo 2003 metų.
„Esame besivystanti bendrovė. Pelno tikėtis nėra ko, tačiau kai kuriais metais sugebėjome būti ir pelningi“, – priminė R.Mikšys.
Kariškiams Šiaulių oro uostas visapusiškai naudingas
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius teigia, kad Šiaulių oro uostas Lietuvos kariams yra labai reikalingas ir naudingas.
„Nemažai NATO valstybių naudoja nacionalines oro linijas savo reikmėms“, – teigė vadas.
Kodėl? Pasirodo, kariai turi licenciją aptarnauti karinius orlaivius, o civiliniams orlaiviams reikia kitos licencijos: „Jei mes neturėtume Šiaulių oro uosto, privalėtume savo personalą dvigubai parengti. Tai tik vienas pliusas.“
Kuo daugiau skrydžių sugeneruoja Šiaulių oro uostas, tuo labiau Lietuvos karinėms oro pajėgoms kompensuojamas infrastruktūros išlaikymas.
Kita nauda, anot vado, oro uostas ir karinė oro bazė nuo įvykusių skrydžių dalijasi gautas pajamas.
Jos pagal tam tikras formules padalijamos už takų eksploataciją, technikos panaudojimą bei kitas sąnaudas.
„Kitaip tariant, kuo daugiau skrydžių sugeneruoja Šiaulių oro uostas, tuo labiau mums kompensuojama infrastruktūros išlaikymas. Mes esame suinteresuoti, kad oro uostas vystytųsi ir gyvuotų“, – tikino vadas.
V.Raklevičius mano, kad Šaulių oro uostas, nors ir priklauso tik miesto savivaldybei, yra svarbus visai Lietuvai: „Turime dar vienus vartus į Europą. 400 tūkst. eurų tokios įmonės mastais yra nedidelė suma.“
Paprastas naikintuvas gali kainuoti 20-40 milijonų dolerių.
Vadas teigia, kad vienas naujas paprastas naikintuvas gali kainuoti 20-40 milijonų dolerių. Keleivinis laineris – keliskart daugiau.
„Numarinti šitą kūdikį dėl tokios palyginti menkos sumos nebūčiau linkęs, nebent tai savivaldybei iš tiesų yra didelė našta. Reikia suprasti ir juos. Mes dar toli gražu nepasiekėme tokio lygmens, kad civilinių orlaivių skrydžiai trukdytų karinių lėktuvų skrydžiams. Oro uosto pajėgumas labai didelis, todėl dar reikėtų gerokai paplušėti, kad išnaudotume visą jo potencialą“, – tvirtino V.Raklevičius.
