Tai BNS pranešė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. Pasak jos, jei bus padaryta žala gamtai, įmonėms bus skiriamos finansinės sankcijos.
„Departamentas šioje situacijoje negali būti arbitru, jis veikia savo funkcijų rėmuose ir sieks išsiaiškinti, kokia žala gali būti padaryta aplinkosauginiu požiūriu. Jeigu ji bus nustatyta, grės sankcijos, numatytos Aplinkos apsaugos įstatyme. Tai finansinės sankcijos“, – BNS pirmadienį sakė R.Radavičienė.
„Neapdorotų atliekų šalinimas Lietuvoje yra draudžiamas, tai numato sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Atliekų tvarkymo įstatymas“, – pridūrė ji.
Tuo metu Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipus tikino, jog ministerija daro spaudimą centrui mokėti pinigus už netinkamai rūšiuojamas atliekas.
„Ar tikrai aplinkosauginę žalą daro neapdorotų atliekų vežimas į sąvartyną? Ją daro ne didesnę nei netinkamai apdorotų atliekų vežimas. Be to, kai kurie regionai, esant ekstremaliai situacijai, turi galimybę vežti neapdorotas atliekas. Tai normali praktika. Tiesiog mums atrodo, kad ministerija, aiškindama, kad tai yra neteisėta, ji daro spaudimą centrui, kad jis neatstovautų viešajam interesui, kad mokėtų pinigus už nieką, kad išleistų rinkliavos pinigus už nieką“, – BNS kalbėjo asociacijos vadovas.
Neapdorotų atliekų šalinimas Lietuvoje yra draudžiamas, tai numato sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės.
Aplinkos viceministrė mano, kad atliekų vežimas į sąvartynus yra aiškiai reglamentuotas ir jokių abejonių dėl to kilti negali.
„Man keista, kad centrai kelia tokią teoriją, jog neapdorotos atliekos sąvartyne nėra pažeidimas“, – BNS sakė R.Radavičienė.
Tačiau, A.Reipaus manymu, ministerija pati atvėrė galimybę dabartinei situacijai Šiaulių regione.
„Ta situacija buvo užprogramuota labai seniai, kai ministerija reikalavo, kad būtų įrenginių operatoriai, kad patys centrai negalėtų jų eksploatuoti. Tai absurdiška situacija – operatorius gali šokdinti visą bendruomenę. Negali būti sistema priklausoma nuo vienos grandies, viena įmonė stabdyti viso atliekų tvarkymo ciklo“, – kalbėjo A.Reipus.
Pasak jo, kaip viena išeičių iš panašios situacijos galėtų būti atliekų išvežimas į kitus regionus.
„Jeigu situacija bus ilgalaikė, kiti regioniniai centrai yra pasirengę padėti apdoroti ir priimti atliekas, o Šiaulių centras skaičiuos nuostolius, kuriuos, pergalės teisme atveju galėtų prašyti juos atlyginti. Nuo trukdžių niekas nėra apsaugotas. Šiuo atveju yra teisminis ginčas, kitą kartą gali sugesti technika“, – sakė A.Reipus.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl netinkamai teikiamų paslaugų siekia nutraukti sutartį su „NEG Recycling“, tačiau bendrovė tai ginčija ir Šiaulių apygardos teismo prašo pripažinti, kad centras negali vienašališkai nutraukti susitarimo. Sprendimą teismas turėtų skelbti pirmadienį.
Šiaulių meras Artūras Visockas sako, kad nuo teismo verdikto priklausys tolesnė miesto ir regiono strategija.
„Sprendimas parodys, į kurią pusę krypsta praktika. Jeigu privatus operatorius ir toliau liks valdyti įrenginius, kurie apmokėti iš viešųjų pinigų, ir jeigu toliau valdys taip, kaip dabar, tai neišrūšiuotos atliekos ir toliau keliaus į sąvartyną. Tiesiog nėra kitos išeities. Nebent ministerija ar valstybinio lygmens komisija pasakys, kaip reikia daryti kitaip. Didesnė bėda būtų stabdyti atliekų išvežimą iš miesto“, – BNS pirmadienį sakė A.Visockas.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis BNS pirmadienį sakė, kad „NEG Recycling“ nebepriima atliekų, todėl jos vežamos į sąvartyną.
Apie tai, kad nepriims atliekų, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius valdanti bendrovė „NEG Recycling“ pranešė praėjusią savaitę, motyvavusi tuo, kad Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras už paslaugas jai yra skolingas beveik 500 tūkst. eurų.
Šiaulių regiono savivaldybių vadovai praėjusį penktadienį priėmė sprendimą vežti neišrūšiuotas atliekas į sąvartyną.
Centro ir „NEG Recycling“ sutartis pasirašyta 2013 metais, į jos mechaninio apdorojimo įrengimus suvežamos atliekos iš 260 tūkst. gyventojų turinčių Šiaulių regiono savivaldybių – kasdien apie 200 tonų.
