Susitikimo nutarimus pristatęs S.Krėpšta sakė, kad nepaisant to, jog praėjusiais metais pandemija Lietuvos ekonomikai kirto palyginti švelniai, Prezidentūrą neramina dideli nedarbo skaičiai ir šešėlinės ekonomikos augimo galimybė.
Balandžio mėnesio duomenimis, apie ketvirtadalis milijono šalies gyventojų (260 tūkst. arba 15,1 proc.) yra registravęsi kaip neturintys darbo.
Prezidento ir verslo asociacijų susitikime aptarta kaip šiuos du rizikos veiksnius būtų galima atliepti antrąjį pusmetį, atsižvelgiant į šalies biudžeto peržiūrą.
Prezidento siūlymu, biudžete turėtų išlikti pokarantininės darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo priemonės ir paskatos. Taip pat galėtų būti svarstomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimas, taip paskatinant gyventojus grįžti į darbo rinką.
„Prezidentas svarsto apie NPD didinimo galimybę, svarstomos įvairios PVM lengvatos. NPD padidinimas galėtų veikti per visą sektorių, o ne per PVM, kuris yra skirtas verslui“, – sakė S.Krėpšta.
Jis teigė, kad svarstoma siūlyti 50 eurų NPD padidinimą, kuris galėtų įsigalioti tiek nuo liepos 1 d., tiek nuo kitų metų sausio 1 d. Šiuo metu NPD dydis yra 400 eurų.
Susitikime aptarta ir kiek anksčiau Prezidentūros pristatyta šešių mėnesių taisyklė – ji užtikrintų mažiausiai šešių mėnesių terminą verslams prisitaikyti prie besikeičiančių mokesčių. Dauguma susirinkimo dalyvių pritarė šiai idėjai. Prezidentas tikisi pateikti šį įstatymą artimiausiu metu.
Siekiant sparčiau mažinti šešėlį, Prezidentūros atstovų žvilgsnis krypsta į skaitmenzaciją. S.Krėpšta kaip teigiamą pavyzdį įvardijo netrukus įsigaliosiančius pokyčus automobilių prekyboje, taip pat jau keletą metų svarstomą vadinamąją statybininko ID kortelę. Šią idėją itin palaiko Lietuvos statybininkų asociacija, tokia tvarka galėtų padėti apriboti nelegaliai statybose dirbančius asmenis. S.Krėpštos teigimu, reikėtų diskutuoti ir apie kitas skaitmenizacijos priemones, taikomas ir maitinimo sektoriuje.
Lietuvos verslo konfederacija palaiko siūlomas pelno mokesčio lengvatas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad viena iš pagrindinių šešėlio mažinimo priemonių galėtų būti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas arba atsisakymas.
„Bendras sutarimas yra eiti ta linkme, paliekant darbuotojams galimybę rinktis, kadangi kartais būna specifinių situacijų. Taip pat pasiūlėme atsiskaitymo grynaisiais pinigais atsisakymą juridiniams asmenims perkant akcizines prekes – kurui, alkoholiui, tabakui. Tokie reikalavimai galėtų prisidėti prie šešėlio išgyvendinimo“, – sakė A.Romanovskis.
Kartu su šiomis priemonėmis, svarstoma kreiptis į ES ir JAV partnerius siekiant įvesti sankcijas valstybės valdomiems Baltarusijos tabako gamintojams, kurie, A.Romanovskio teigimu, sąmoningai prisideda prie kontrabandos gabenimo į Lietuvą.
Kalbėdamas apie naujus mokestinius pasiūlymus jis teigė palaikantis prezidento G.Nausėdos šešių mėnesių taisyklę, taip pat ir jo siūlymą sieti pelno mokesčio lengvatą su paskatomis – pagal tokį planą verslas galėtų susimažinti pelno mokestį, jeigu nustatytu lygiu padidins darbo užmokesčio fondą. „Metas pasiimti gerąsias pelno apmokestinimo praktikas iš kaimynų, estų ir latvių, ir pereiti prie nulinio apmokestinimo tarifo tuo atveju, jei pelnas įmonėje nėra paskirstomas“, – sakė A.Romanovskis.
Asociacijos vadovas tiek gyrė dabartinę Vyriausybės vykdomą paramos teikimo tvarką, tiek turėjo jai priekaištų. „Verslas nori ne subdisijų, o galimybės veiksti. Akivaizdžiai matoma, kad paramos tempai kriterijai ir intensyvumas buvo nepriimtini. Kita vertus, džiugina tai, kad Vyriausybė sureagavo lanksčiai ir įvedė dvigubą paramos paketą. Antras paketas džiugina tuo, kad buvo nutarta didinti lubas ir paramos intenstyvumą“, – sakė jis.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad norint eliminuoti šešėlį, reikia, jog valstybė laikytųsi lygiateisiškumo principo visiems verslams. Anot jos, kita šešėlį mažinanti priemonė galėtų būti galimybė bendruomenėms įsitraukti į viešuosius pirkimus ir didesnis dėmesys regionams.
„Mes pasiūlėmė socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos programą, kurią esame pristatę prezidentui ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ji per penketą metų galėtų sukurti papildomas 100 tūkst. efektyvių darbo vietų. Taip mes kartu užtikrintume, kad mūsų regioninis vartotojas, mokyklos, darželiai, senelių namai, galėtų gauti kokybišką produkciją iš vietos ūkininkų ir smulkaus verslo, kurio didžioji dauguma yra būtent regionuose“, – sakė D.Matukienė.
Kitas susitikime paliestas klausimas buvo PVM ribos verslams didinimas. Šiuo metu galioja 45 tūkst. eurų riba, nuo kurios verslai turi registruotis PVM mokėtoju. Asociacija siūlo kreiptis į Europos Komisiją, kad ši leistų ribą padidinti iki 85 tūkst. eurų. Šalia šios priemonės siūloma sutelkti daugiau dėmesio Užimtumo tarnybos paramai verslus kuriantiems jauniems gyventojams.
Nuotoliniame susitikime su šalies vadovu taip pat dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius bei kiti šių asociacijų atstovai.
